TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Seimas išsigando galįs legalizuoti politinę korupciją

2015 07 01 13:24
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Paskutinę pavasario sesijos dieną ypatingos skubos tvarka planavę priimti kreipimąsi į Konstitucinį Teismą (KT) dėl laikinojo tiesiogiai išrinktų valstybės politikų nušalinimo nuo pareigų, Seimo nariai sutarimo nerado. Įžvelgus politinės korupcijos legalizavimo galimybę, sprendimas atidėtas iki rudens.

Portalas lzinios.lt jau rašė, kad penkios dešimtys Seimo narių, parėmusių nutarimo projektą, KT ketino klausti, ar Baudžiamojojo proceso kodekso (BPK) 157 straipsnis, nenustatydamas draudimo ir nenumatydamas kokių nors papildomų kriterijų, neleidžiančių neribotam laikui nuo pareigų nušalinti tiesiogiai išrinktą valstybės politiką, neprieštarauja Konstitucijai ir teisinės valstybės principams. Parlamentarams kilo abejonių, kad būtent taip ir gali būti. Toks išaiškinimas ypač aktualus buvo dviem tarp dangaus ir žemės teisėsaugininkų „pakabintiems“ šalies merams - Visagino Daliai Štraupaitei ir Radviliškio rajono – Antanui Čepononiui. Tačiau šįryt Lietuvos apeliacinis teismas panaikino Šiaulių apygardos teismo nutartį, kuria A. Čepononiui buvo skirtas laikinas nušalinimas nuo mero pareigų trims mėnesiams.

Stebėjosi konservatorių pasirinkimu

Lietuvos laisvės sąjungai (liberalams) priklausančios D. Štraupaitės, įtariamos prekyba poveikiu, nušalinimas baigiasi liepos 12 dieną. Šiai politikei draudžiama lankytis ir savivaldybės pastate. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos (TS-LKD) nariui A. Čepononiui pareikšti įtarimai dėl piktnaudžiavimo tarnyba. Vakarykščiame Seimo kalba sukosi apie konservatorių merą. „Tikrai simboliška, kad šią sesiją mes baigsime tokiu sprendimu legalizuodami politinę korupciją. Būtent tas asmuo, kuriam buvo pareikšti įtarimai dėl korupcinių nusikaltimų, vis dėlto buvo deleguotas partijos į mero poziciją. Nejaugi konservatoriai neturi partijos narių, kurie būtų verti mero vietos, neįtariami korupcinėse bylose? Jeigu jūs kalbate, kad Darbo partija yra kriminalizuota, ką jūs demonstruojate tokiais nutarimais? Aš manau, kad tokiu būdu mes, Seimas, aiškų duosime signalą Lietuvos piliečiams, kad partijos jiems gali siūlyti įtariamuosius, kad jie gali būti išrinkti merais ir toliau užsiimti korupcinėmis veikomis“, - sakė Mišriai darbo grupei priklausantis Povilas Urbšys.

Ragino atsiriboti nuo asmeniškumų

Tuo TS-LKD frakcijos atstovas Vytautas Juozapaitis ragino atsiriboti nuo kokių nors asmeniškumų ir teigė, kad kreipimasis į KT netaikomas kokiam nors konkrečiam asmeniui. „Mūsų tikslas - išsiaiškinti įstatymų spragą. Visiškai neseniai priimtas Savivaldos įstatymas, tiksliau, jo 19 straipsnis, praktiškai neveikia, tai yra, visuotinai ir demokratiniu būdu išrinkti merai tarybų nariai gali būti nušalinami būtent to įstatymo pagrindu. O dabar yra taikomas visai kitais įstatymas, ir mes tik norime Konstitucinio Teismo paklausti, ar šis taikymas atitinka mūsų konstitucinę doktriną“, - aiškino V. Juozapaitis. Pasak jo, šis straipsnis gali būti taikomas visiems politikams – tiek ministrui pirmininkui, tiek eiliniam Seimo nariui. „Mes tiesiog turime išsiaiškinti, ar šitas Baudžiamojo proceso kodekso straipsnis, kuris neturi visiškai jokių ribų ir nušalina žmogų be kaltės įrodymo iki gyvenimo pabaigos, atitinka Konstituciją“, - teigė konservatorius. Jis priminė, kad A. Čepononį išrinkę Radviliškio rajono žmonės surinko per 5 tūkstančius parašų ir prašo grąžinti merą į savo pareigas.

Darbo partijos frakcijos seniūnas Kęstutis Daukšys teigė palaikąs P. Urbšio nuomonę ir kad Seimas, pasak jo, „nepridarytų broko“, paprašė pertraukos iki rudens.

Pažeidžiamos teisės

BPK leidžia prokuroro prašymą gavusiam ikiteisminio tyrimo teisėjui laikinai nušalinti įtariamąjį nuo pareigų ar laikinai sustabdyti teisę užsiimti tam tikra veikla. Teigiama, kad tokia priemonė reikalinga, kad greičiau ir nešališkiau būtų ištirta nusikalstama veika ar užkirsta įtariamajam galimybė daryti naujus nusižengimus. Nušalinimas negali trukti ilgiau kaip šešis mėnesius. Prireikus šios priemonės taikymas gali būti pratęstas dar iki trijų mėnesių. Pratęsimų skaičius neribojamas. Įtariamasis ar jo gynėjas nutartį dėl nušalinimo gali apskųsti aukštesniajam teismui. Kai byla perduodama teismui, dėl nušalinimo nuo pareigų ar veiklos sustabdymo nusprendžia teismas. “Analizuojant šios normos turinį kyla pagrįsta teisinė abejonė, ar šios nuostatos be jokių išlygų gali būti taikomos tiesioginiuose rinkimuose išrinktiems valstybės politikams - prezidentui, Seimo nariams, savivaldybių tarybų nariams-merams, kitiems savivaldybių tarybų nariams”, - teigiama kreipimosi projekte.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"