Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
LIETUVA

Seimas ištiesė ranką Lenkijai

 
2017 06 28 6:00
Vilniuje gegužę minima Polonijos diena.
Vilniuje gegužę minima Polonijos diena. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Dvišalius Lietuvos ir Lenkijos santykius kaustant įšalui, parlamentarai vakar priėmė rezoliuciją, raginančią stiprinti strateginį dialogą tarp šalių. Ekspertų vertinimu, toks gestas – simboliškai gražus, bet menkai tikėtina, kad artimiausiu metu politinė draugystė su kaimynine šalimi sužydės.

Seimo priimtoje rezoliucijoje Lenkija kviečiama glaudžiau bendradarbiauti įvairiose srityse, pradedant energetiniais bei transporto projektais ir baigiant pastangomis tarptautiniu lygiu įvertinti komunizmo ir nacionalsocializmo nusikaltimus.

Primena bendrą istoriją

Grupės Seimo narių parengtoje rezoliucijoje akcentuojamas strateginis Lenkijos ir Lietuvos interesų tapatumas bei būtinybė paversti juos plataus dvišalio ir regioninio bendradarbiavimo pagrindu.

Dokumente primenami nuolatiniai išorinių priešiškų jėgų bandymai supriešinti mūsų šalis, taip pat XVIII ir XIX amžių bendri karo veiksmai bei sukilimai, nukreipti prieš carinės Rusijos okupacinę valdžią. Pabrėžiama agresyvi Rusijos užsienio politika, kuria siekiama sužlugdyti Europos saugumo sistemą.

Parlamentarai siūlo Lenkijos vadovybei kartu su regiono partneriais Europos Sąjungoje (ES) formuoti ambicingą Rytų partnerystės politikos viziją, pagrįstą pažangiausių Rytų partnerystės valstybių visavertės narystės perspektyva, nepamirštant, kad Ukrainos, Gruzijos ir Moldovos asociacijos susitarimų reformų vykdymo sėkmė priklausys ir nuo Bendrijos politinio dėmesio bei didesnių finansinių paskatų suteikimo.

Raginimai Rusijai

Rezoliuciją priėmęs Seimas kviečia Lenkiją kryptingai tęsti energetinių projektų – elektros jungties „LitPol“ ir magistralinių dujotiekių jungties – su Lietuva įgyvendinimą, siekiant Baltijos šalių elektros energetikos sistemos sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais, užtikrinant didesnį dujų tiekimo saugumą bei konkurenciją regiono dujų rinkoje.

Kaimyninė šalis taip pat raginama labiau įsitraukti ir toliau kartu dirbti, kad „Rail Baltica“, kuris yra visų Baltijos šalių strateginis infrastruktūros projektas, būtų sklandžiai įgyvendintas.

Lenkija prašoma palaikyti tarptautines Lietuvos iniciatyvas, nukreiptas prieš nesaugios Baltarusijoje statomos Astravo atominės elektrinės statybą. „Energetinio saugumo trūkumas yra esminis veiksnys, išlaikantis Europos regioną Rusijos įtakos sferoje“, – teigiama Seimo priimtoje rezoliucijoje.

Parlamentarai pasisako už Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo tarptautiniu lygiu, siekiant įvertinti komunizmo ir nacionalsocializmo nusikaltimus, skatinimą.

„Įvertindami Rusijos veiksmus po Lenkijos prezidentinio lėktuvo katastrofos 2010 metais ir atsisakymą grąžinti lėktuvo nuolaužas Lenkijai, raginame Rusijos Federaciją visapusiškai bendradarbiauti su Lenkijos Respublikos kompetentingomis institucijomis atliekant atnaujintą lėktuvo katastrofos tyrimą“, – rašoma rezoliucijoje.

Strateginį Lietuvos ir Lenkijos dialogą parlamentiniu lygmeniu Seimas ragina tęsti ir plėtoti remiantis abipusės pagarbos suverenitetui principais.

Lenkijai reikia mūsų paramos

Vienas iš rezoliucijos teikėjų Seimo narys Laurynas Kasčiūnas sako, kad partnerystė su Lenkija nepagrįstai suvokiama tik per trijų raidžių prizmę. „Mums tai reikia suvokti daug plačiau būtent dėl sutampančių saugumo interesų.

Būtent dėl to, kad Lenkijai reikia mūsų paramos įtvirtinant istorinį teisingumą, išsiaiškinant, kas padarė tą nusikaltimą prieš Lenkijos politinį elitą 2010 metais. Reikia remti lenkus svarbiais Europos politikos klausimais. Būtent čia ir atsiskleis visa mūsų strateginė partnerystė“, – tvirtino jis.

Strateginį Lietuvos ir Lenkijos dialogą parlamentiniu lygmeniu Seimas ragina tęsti ir plėtoti remiantis abipusės pagarbos suverenitetui principais.

Kitas rezoliucijos autorius Žygimantas Pavilionis teigia, kad tyrimas dėl Lenkijos prezidentinio lėktuvo, kuriuo skrido ir šalies vadovas Lechas Kaczynskis, katastrofos Rusijoje suartina visas regiono kaimynes. Jis nemano, kad raginimas Rusiją bendradarbiauti su kompetentingomis Lenkijos institucijoms atliekant tyrimą gali būti suprastas kaip kišimasis į kitų šalių vidaus reikalus. „Šia rezoliucija tikrai nesikišame į vidaus politiką, neužimame nei vienos, nei kitos pozicijos. Mes tiesiog pasakome, kad Rusija nebendradarbiauja. Tai, kad lėktuvo nuolaužos iki šiol neperduotos Lenkijai, yra tam tikras Lenkijos valstybės pažeminimas. Mes turime ne vieną tokio nebendradarbiavimo atvejį savo garsiose istorinėse bylose ir dar kartą išreiškiame paramą Lenkijai, kad tai neturėtų būti daroma“, – pažymėjo parlamentaras.

Strateginė partnerystė

Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Juozas Bernatonis tikina, kad Seime priimta rezoliucija negali turėti ypatingos įtakos dvišalių santykių plėtrai, nes atkartoja jau ne kartą mūsų šalies politikų išsakytas mintis apie strateginę partnerystę su Lenkija.

Dabartinius santykius su Lenkija J. Bernatonis vertina labai pozityviai. Ši šalis yra mūsų strateginė partnerė, ypač svarbi gynybos srityje. „Galbūt bendraujant yra tam tikrų emocijų ar požiūrių skirtumų, tačiau daugeliu klausimų mes sutariame. Mano supratimu, tas pozityvumas pastaruoju metu matomas“, – kalbėjo jis.

Nors kai kurie politologai ir apžvalgininkai aiškina, kad dabartiniai dvišaliai Lietuvos ir Lenkijos santykiai yra įšalę ir nė iš tolo neprimena bendradarbiavimo, plėtoto prezidentų Algirdo Brazausko, Valdo Adamkaus, Aleksanderio Kwasniewskio ar L. Kaczynskio laikais, J. Bernatonis laikosi kitokios nuomonės. „Nevisiškai teisinga vertinti tarpvalstybinius santykius pagal mūsų vadovų bendravimą. Prezidentų A. Brazausko ir A. Kwasniewskio santykiai buvo nuoširdūs galbūt dėl to, kad abu jie buvo socialdemokratai, bendraminčiai. Tačiau tai nereiškia, kad šiandien tarpvalstybiniai santykiai yra blogesni įvairiose mums svarbiose srityse. Pabrėžčiau, kad mums labai svarbioje gynybos srityje santykiai yra tokie pat konstruktyvūs ir produktyvūs“, – tikino parlamentaras.

Įstrigęs politinis bendradarbiavimas

Vytauto Didžiojo universiteto docentas Andžejus Pukšto teigia, kad Lietuvos ir Lenkijos santykių nepavyksta vertinti kaip pozityvių. Jis primena, kad ilgą laiką mūsų valstybių vadovai neapsikeičia dvišaliais vizitais, įšaldyti susitikimai. Šioks toks pagyvėjimas justi tik užsienio reikalų ministrų lygmeniu. „Parlamentai irgi labai silpnai bendrauja. Visiškai paralyžiuotas tarpparlamentinės asamblėjos darbas, kuri, pavyzdžiui, prieš 5–8 metus aktyviai dirbo ir buvo daug nuveikusi, – pabrėžė jis. – Tiesa, vyksta mokslininkų, verslininkų, menininkų mainai. Kiek žinau, aktyviai bendradarbiauja mūsų generaliniai štabai. Tačiau problema glūdi aukščiausiame sluoksnyje. Nepalaikyčiau gerbiamo J. Bernatonio optimizmo, nes iki didelio atšilimo – labai toli.“

Dvišaliuose Lietuvos ir Lenkijos santykiuose, pasak A. Pukšto, yra trečias aktorius – lenkų tautinė mažuma. „Atrodytų, kad jie kaip tik galėtų būti tiltas, jungiantis tarpvalstybinius santykius, bet faktiškai lenkų tautinės mažumos problemos tarpvalstybiniuose santykiuose yra praraja. Tą griovį reikia užkasti bendromis jėgomis“, – sakė jis. A. Pukšto nuomone, Seime priimta rezoliucija labiau skirta mūsų šalies vidaus auditorijai. „Žodžių gali būti daug, bet kai žodis netampa kūnu, prasmės iš tokios rezoliucijos nėra daug“, – tvirtino politologas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"