TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Seimas įteisino pagalbinį apvaisinimą

2016 06 28 14:50
Karolinos Drulytės nuotrauka

Seimas antradienį baigė kelerius metus trukusias diskusijas ir įstatymu įteisino pagalbinį apvaisinimą, pasirinkęs konservatyvųjį kelią, kuris draudžia embrionų šaldymą.

Per priėmimą pritarta grupės Seimo narių pasiūlymui, kad embrionų turi būti sukuriama tiek, kiek vienu metu jų bus perkelta į moters organizmą. Sukurtų embrionų skaičius negalės viršyti trijų.

Už tai balsavo 59 Seimo nariai, prieš buvo 19, susilaikė 15 parlamentarų. Šią formuluotę parėmė konservatorių, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos, „tvarkiečių“, „darbiečių“ frakcijos, Seimo narių Mišrios grupės didžioji dalis. Prieš buvo ir susilaikė socialdemokratai bei liberalai.

Už tokį variantą kalbėjęs Seimo narys Povilas Urbšys ragino kolegas „netapti žmogžudystės bendrininkais“.

Seimo Sveikatos reikalų komitetas siūlė rinktis liberalų variantą, kuris neribotų sukuriamų embrionų skaičiaus, leidžiant juos šaldyti.

Už viso Pagalbinio apvaisinimo įstatymo priėmimą balsavo 66 Seimo nariai, trys buvo prieš ir trys susilaikė. Numatyta, kad jis įsigalios nuo 2017 metų sausio 1 dienos.

Prieš konservatyvųjį reguliavimą kalbėjusi socialdemokratė Birutė Vėsaitė siūlė „kreiptis į prezidentę, kad ši vetuotų tokį tamsybininkų įstatymą“.

Politikų diskusijose dėl pagalbinio apvaisinimo teisinio reglamentavimo aštriausi ginčai kyla susidūrus dviem skirtingiems požiūriams dėl embrionų apsaugos.

Už tai, kad embrionų šaldymas būtų draudžiamas, yra Bažnyčia ir kai kurios visuomeninės organizacijos argumentuodamos, jog gyvybę saugoti būtina nuo pradėjimo momento, tad embrionų gali būti sukuriama tik tiek, kiek bus perkelta moteriai į gimdą.

Laisvesnio reguliavimo šalininkai, tarp jų – nemaža dalis medikų, sveikatos apsaugos ministras Juras Požela – gina poziciją, kad reikia leisti sukurti daugiau embrionų, taip tausojant moters sveikatą, užtikrinant didesnę procedūros sėkmę, taupant lėšas.

Po Seimo balsavimo sveikatos apsaugos ministras J.Požela žurnalistams pripažino – parengti poįstatyminius teisės aktus įstatymui, kurį laiko žalingu, jam bus sudėtinga. Seimo pasirinktą variantą J.Požela apibūdino kaip grįstą ne mokslo pažangos laimėjimais, „o vienos organizacijos paveiktomis Seimo narių nuotaikomis“.

Pasak ministro, Seimui priėmus tokį įstatymą pagalbinis apvaisinimas pasidarys ne prieinamesnės, o atvirkščiai, nes privačios vaisingumo klinikos nebegalės atlikti procedūrų, kurios šiuo metu leidžiamos.

„Man kaip ministrui bus didelė dilema parengti poįstatyminius teisės aktus. Aš sunkiai suvokiu, kaip tokios procedūros galės būti įgyvendinamos. Apskritai pagal šitą įstatymą, procedūros, kurios dabar atliekamos privačiose klinikose, buvo taikomos tos, kurios buvo liberalesniame, mokslo pažanga grįstame įstatyme. Dabar jiems faktiškai uždrausta daryti procedūras“, – sakė ministras, patvirtinęs, kad svarsto galimybę prašyti prezidentės jį vetuoti.

Konservatyvųjį projektą rėmusi Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė „darbietė“ Dangutė Mikutienė tvirtino, kad priimtas įstatymas „geriau subalansuotas etiniu požiūrių“, ir neslėpė, kad toks variantas priimtas vadovaujantis religiniais įsitikinimais.

„Žmonės yra arba tikintys, arba netikintys. Kaip negali būti pusiau nėščias, (negali) kelias valandas per parą eini į bažnyčią, o po to balsuoti kitaip. Žmonės balsavo pagal savo vertybes, savo įsitikinimus“, – žurnalistams sakė D.Mikutienė.

„Dėl embrionų šaldymo ir preimplantacinės diagnostikos tiek medikų, tiek akademinės bendruomenėse yra išsiskyręs požiūris, matyt, tai lemta jų įsitikinimų, manome, etiniu požiūriu tai geriau subalansuotas įstatymo projektas, yra maksimaliai užtikrinta embrionų apsauga“, – pabrėžė komiteto pirmininkė.

Socialinių reikalų ir darbo komiteto narė liberalė Dalia Kuodytė įstatymą pavadino nusikalstamu.

„Įstatymas, kuris priimtas, niekam nereikalingas. Prieš šį projektą pasisakė medikai, pacientai, kurie puikiai supranta, ką tai reiškia, ir manau, kad padaryta didžiulė klaida. (...) Pats pagrindinis dalykas – ginčas dėl embrionų šaldymo, paliekant nuostatą, kad tik tiek embrionų, kiek bus įsodinta į moters organizmą, bus sukurta. Tai reiškia, kad jei nepavyks apvaisinimas, tuomet moteris vėl turės pereiti baisų hormoninį kursą, kuris kenkia sveikatai, ir tokių kursų galės būti ne vienas ir ne du. Manau, nusikalstama nuostata buvo priimta“, – kalbėjo liberalė.

Šio komiteto pirmininkės pavaduotojas konservatorius Rimantas Jonas Dagys džiaugėsi, kad priėmęs konservatyvųjį variantą Seimas „neįteisino fundamentaliai žalingų dalykų, kurie gali sugriauti visuomenę“, ir liberalųjį variantą prilygino Hitlerio doktrinai.

„Yra pasiekti visi tikslai, kurie reikalingi, tai yra įstatymas, kuris leidžia padėti moterims, tėvams, kurie nori susilaukti vaikų, viena vertus, bet jame neįteisinti fundamentaliai žalingi dalykai, kurie gali tiesiog sugriauti mūsų visuomenę. Jei mes būtume įteisinę kolegų siūlymus, įstatymų leidėjai galėjo įteisinti, kad su žmogaus gyvybe gali daryti, ką nori, nes niekam nekyla abejonių, kad gyvybė atsiranda, nuo apvaisinimo momento“, – sakė R.J.Dagys.

„Lygiai taip pat atsisakyta nuostatos, kad galima mums spręsti, kas turi teisę gyventi, kas neturi, kas sveikas embrionas, kas nesveikas. Savo metu Hitleris tokią nuostatą naudojo – jis sprendė, kas tinkamas, kas rasiškai grynas, negrynas, tinkamas, netinkamas, šitų dalykų pavyko išvengt“, – kalbėjo konservatorius.

Uždrausdamas embrionų šaldymą, Seimas kartu išbraukė anksčiau projekte buvusią nuostatą, kuri pagalbinio apvaisinimo procedūras leido taikyti, kai siekiama išvengti ligos, sukeliančios didelę negalią. Pagal patvirtintą reguliavimą, pagalbinio apvaisinimo procedūros bus galimos tik nevaisingoms poroms.

Kol pagalbinis apvaisinimas neįtvirtintas įstatymu, nevaisingos šeimos negali iš valstybės tikėtis gydymo išlaidų kompensavimo. Lietuvoje oficialaus nevaisingumo registro nėra, skirtingų tarnybų duomenimis, yra per 50 tūkst. vaikų susilaukti negalinčių vaisingo amžiaus šeimų.

Be įstatymo, kuris reglamentuotų pagalbinį apvaisinimą, tokias procedūras teikia tik privačios medicinos įstaigos, kurios vadovaujasi 1999 metų sveikatos apsaugos ministro įsakymu „Dėl dirbtinio apvaisinimo tvarkos patvirtinimo“.

Lietuvai kelerius metus nepriimant pagalbinį apvaisinimą reglamentuojančio įstatymo, Europos Komisija 2014 metais dėl to buvo pradėjusi pažeidimo procedūrą. Briuselis ragina Lietuvą įstatymu reglamentuoti dirbtinį apvaisinimą nacionalinėje teisėje įtvirtinant Europos Sąjungos taisykles dėl su lytinėmis ląstelėmis susijusių medicininių procedūrų kokybės ir saugumo standartų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"