TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Seimas įteisino tiesioginius merų rinkimus

2014 06 26 13:14
Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas (kairėje) ir Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas. Kauno miesto savivaldybės nuotrauka

Po daugiau kaip dešimt metų trukusių diskusijų dėl tiesioginių merų rinkimų Seimas ketvirtadienį juos įteisino.

Tai numato ketvirtadienį Seimo priimta nauja Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo redakcija. Už ją balsavo 81 parlamentaras, prieš buvo trys, susilaikė 23 parlamentarai.

Prezidentei Daliai Grybauskaitei pasirašius įstatymą, tiesiogiai merus rinkti gyventojai galėtų jau kitų metų vasario pabaigoje arba kovo pradžioje vyksiančiuose savivaldybių tarybų rinkimuose.

Socialdemokratų inicijuoti Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pakeitimai įteisino tiesioginius merų rinkimus nekeičiant Konstitucijos. Iki šiol savivaldybių tarybos renkamos pagal proporcinę sistemą, o merą renka savivaldybės tarybos nariai.

Pagal naują įstatymo redakciją, savivaldybės tarybos nariai bus renkami daugiamandatėje, o meras, kuris kartu būtų ir savivaldybės tarybos narys, - vienmandatėje apygardoje. Tiek daugiamandatė, tiek vienmandatė apygarda apima visą savivaldybę.

Meras vienmandatėje apygardoje bus renkamas analogiškai kaip Seimo narys - pirmajame ture būtų išrenkamas, jei už jį balsuotų daugiau kaip pusė rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.

Jei pirmą kartą balsuojant nė vienas iš kandidatų į merus nesurinktų daugumos, po dviejų savaičių būtų rengiamas antras turas, kuriuose rungtųsi du pirmajame ture daugiausiai balsų surinkę kandidatai. Per pakartotinį balsavimą išrinktu būtų laikomas kandidatas į merus, surinkęs daugiau balsų.

Taip pat pataisos numato, kad mero įgaliojimams nutrūkus prieš laiką per pusę metų vienmandatėje apygardoje turėtų būti surengti nauji rinkimai.

Už tiesioginius merų rinkimus balsuoti raginęs „tvarkietis“ Andrius Mazuronis tvirtino, jog jų nori didelė dalis šalies gyventojų. „Pagal paskutinius visuomenės apklausos duomenis, 76 proc. piliečių pritaria tiesioginių merų rinkimų idėjai, 8 proc. nepritaria ir 16 proc. neturi nuomonės. Iš principo šie skaičiai parodo labai paprastą dalyką – kad 20 metų apie 80 proc. Lietuvos visuomenės buvo apgaudinėjama ir buvo apgaudinėjama labai brutaliai, sakyčiau. Visų vyriausybių programose buvo įrašyti tiesioginiai merų rinkimai, visų politinių partijų programose nuolat kartojami tie patys žodžiai, kad sieksime tiesioginių merų rinkimų, bet kažkodėl traukinys pajudėjo tik dabar“, - kalbėjo „tvarkietis“.

Už naują įstatymo redakciją ragino balsuoti ir opozicinių konservatorių atstovas Jurgis Razma, kartu pažymėjęs, kad frakcijos narių pozicija dėl tiesioginių merų rinkimų išsiskyrė. Jis taip pat pabrėžė, kad svarstant įstatymą buvo pritarta daugeliui pasiūlytų patobulinimų - įvestas antrasis rinkimų turas, kurio nebuvo pirminiame projekte, atsisakyta savivaldybės skaidymo į kelias mažesnes apygardas.

„Svarbiausias, žinoma, dalykas yra, kad projektu įgyvendiname rinkėjų lūkesčius patiems tiesiogiai rinkti merą. Žinoma, gaila, kad mes nesusikoncentravome ir nepamėginome to padaryti Konstitucijos pataisa. Tuomet būtume galėję numatyti tikrai rimtesnius mero įgaliojimus. Dabar tie įgaliojimai yra tik simboliniai ir, aišku, dalis rinkėjų gali nusivilti tokiu rezultatu. Vis tiek tai yra žingsnis ta kryptimi, kurios rinkėjai pageidauja. Bent jau tai garantuoja tam tikrą stabilumą. Maža tikimybė, kad kadencijos metu merai keisis dėl tam tikrų politinių žaidimų, nebent patys darytų rimtus teisės pažeidimus“, - kalbėjo J.Razma.

Jo frakcijos kolegė Rasa Juknevičienė tuo tarpu pasisakė prieš naujos redakcijos įstatymą sakydama, kad visuomenė tiesioginių merų rinkimams dar nesubrendusi.

„Niekada nebuvau už tokias pataisas, kol nenusistovėjo stabiliai palanki demokratijai terpė visuomenėje, ypač regionuose. Stiprios bendruomenės, tiesiogiai renkami seniūnai – tai kelias, kuriuo turėjome ateiti iki tiesioginių merų rinkimų. Stipri demokratija remiasi stipriomis, atsakingomis partijomis ir sąžiningais, aktyviais žmonėmis jose. Sovietinis mentalitetas ir menka demokratinė patirtis dar tebedaro didelę įtaką mūsų politiniam gyvenimui, deja. Kol kas mano karta, gimusi ir subrendusi sovietmečiu, kai partijos sekretoriai turėdavo didžiausią įtaką dalinant automobilius, butus, prieškambario baldų komplektus, yra vyraujanti, todėl ir supratimas apie sovietmečiu sunaikintų bendruomenių, mažiausių savivaldos padalinių, svarbą yra menka“, - kalbėjo konservatorė.

Tos pačios frakcijos atstovas Kęstutis Masiulis naująjį įstatymą pavadino „apgavyste“. „Didesnės apgavystės negu ši tiesioginių merų rinkimų sistema ir negalėtų būti. Šiuo įstatymu žmonės bus nuvilti ir apgauti. 80 procentų žmonių nori tiesioginių mero rinkimų, bet ar jie nori, kad tas meras neturėtų įgaliojimų? Tai ir bus išrinktas meras, kuris neturės įgaliojimų. Tikrai to nori žmonės? Tie įgaliojimai bus tokie silpni, kad jis nieko negalės veikti“, - kalbėjo konservatorius.

Ketvirtadienį Seime taip pat buvo priimtos Vietos savivaldos įstatymo pataisos nustato mero bei tarybos nario pašalinimo iš pareigų nesibaigus kadencijai procedūrą. Modelis panašus į Seimo nariui taikomą apkaltos procesą.

Pagrindu pradėti mero arba tarybos nario atstatydinimo procedūrą bus priesaikos sulaužymas arba įgaliojimų nevykdymas. Ne mažiau kaip trečdaliui tarybos narių inicijavus procedūrą dėl mero ar tarybos nario įgaliojimų nutraukimo, bus sudaroma tarybos narių komisija.

Jeigu komisija pateiks išvadą, kad yra pagrindas taikyti įgaliojimų netekimo procedūrą ir savivaldybės taryba šiai išvadai pritars, būtų kreipiamasi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą išvados.

Jeigu teismas pateiktų išvadą, kad savivaldybės tarybos narys ar meras sulaužė priesaiką ir (arba) nevykdė įstatymuose nustatytų įgaliojimų, savivaldybės taryba trijų penktadalių visų savivaldybės tarybos narių balsų dauguma galėtų nutraukti jo įgaliojimus.

Iki šiol tiesioginius merų rinkimus Seime mėginta įteisinti keičiant Konstitucijos 119 straipsnį, tačiau niekada nepavykdavo surinkti tam reikiamo balsų skaičiaus. Daugiausia nesutarimų tarp politikų dėl tiesioginių merų rinkimų kilo išsiskyrus požiūriams į tiesiogiai renkamo mero vaidmenį savivaldybės valdymo struktūroje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"