TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Seimas kedens R.Šarkino plunksnas

2010 02 22 0:00
Parlamentinio tyrimo iniciatorius K.Glaveckas žada, kad nuošalyje neliks ir Lietuvos banko struktūros bei darbuotojų atlyginimų klausimai.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) ruošiasi atlikti parlamentinį tyrimą, per kurį vertins Lietuvos banko veiklą 2004-2009 metais. Siekiama išsiaiškinti, kokių veiksmų ši institucija ėmėsi ekonomikos perkaitimo akivaizdoje, kaip reguliavo komercinių bankų veiklą.

Ištirti Lietuvos banko veiklą pasiūlė Seimo BFK pirmininkas Kęstutis Glaveckas. Jo iniciatyvai jau pritarė Seimo vadovybė ir komiteto nariai, tad parlamentinį tyrimą žadama pradėti netrukus. Kol kas vyksta paruošiamieji darbai: braižomos tyrimo gairės, renkami būtini dokumentai.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas teigiamai įvertino planus tirti jo vadovaujamos įstaigos veiklą. LŽ jis sakė esąs pasiruošęs visapusiškai bendradarbiauti su Seimo BFK. "Pateiksime bet kokią prašomą informaciją", - patikino R.Šarkinas. Nuo detalesnių komentarų jis susilaikė.

Ar kovojo su burbulais?

Seimo BFK pirmininkas K.Glaveckas LŽ aiškino, kad pagrindinis planuojamo tyrimo tikslas - parlamentinės kontrolės įgyvendinimas. Ketinama išklausyti Lietuvos banko 2004-2009 metų veiklos ataskaitą, sužinoti, kaip sekėsi reguliuoti komercinių bankų veiklą. Iš Lietuvos banko atstovų norima išgirsti, kokių priemonių buvo imtasi kovojant su ekonominiais burbulais, kas dėl to siūlyta Vyriausybei.

Nuošalyje neliks ir Lietuvos banko struktūros bei įstaigos darbuotojų atlyginimų klausimai. Primename, jog pernai vasarą paaiškėjo, kad kai kurių Lietuvos banko vadovų algos yra didesnės už prezidentės ar premjero. Po pastarojo atlyginimų mažinimo praėjusių metų paskutinį ketvirtį vidutinė Lietuvos banko valdybos narių alga siekė beveik 19 tūkst. litų.

Susipažinę su gauta informacija, Seimo BFK nariai spręs, ar Lietuvos bankas tinkamai vykdė savo funkcijas. Suformulavę išvadas jie pateiks siūlymų, kaip būtų galima gerinti šios institucijos veiklą.

Tikisi sėkmingo tyrimo

Seimo BFK pirmininko pavaduotojas Vitas Matuzas įsitikinęs, kad toks parlamentinis tyrimas labai reikalingas. Jis viliasi, jog bus atsakyta į klausimą, ar Lietuvos bankas padarė viską, kad būtų išvengta krašte šiuo metu susiklosčiusios sudėtingos ekonominės situacijos.

V.Matuzo nuomone, ne mažiau svarbu numatyti saugiklius, kad nepasikartotų nesena istorija, kai komerciniai bankai nevaržomai dalijo kreditus. "Kas gali paneigti, kad pradėjus kilti ekonomikai, o komerciniams bankams vėl panorus intensyviai skolinti gyventojams, neišsipūs dar vienas nekilnojamojo turto burbulas?" - svarstė jis.

Konservatorius neabejoja, kad tyrimą pavyks atlikti sėkmingai. Esą tam Seimo BFK neturėtų pritrūkti kompetencijos. Tačiau V.Matuzas neatmetė galimybės, kad, iškilus sunkumų, pagalbos bus kreipiamasi į nepriklausomus ekspertus.

Veikė pernelyg pasyviai

Seimo BFK narys Algirdas Butkevičius taip pat palankiai vertina ketinimus ištirti Lietuvos banko veiklą. Anot jo, šioje srityje derėtų sustiprinti įstatymais reglamentuotą parlamentinę priežiūrą. Tačiau socialdemokratas baiminasi, kad kvalifikuotai visko ištirti gali ir nepavykti. "Norėdami patikrinti Lietuvos banko veiklą turime pasitelkti labai gerus specialistus. Neįsivaizduoju, kas iš šiuo metu Seimo BFK dirbančių parlamentarų galėtų atlikti tokio masto tyrimą", - pabrėžė A.Butkevičius.

Socialdemokratas negailėjo kritinių pastabų Lietuvos banko pastarųjų metų veiklai. Jo nuomone, paskolų piko metu ši institucija buvo pernelyg pasyvi. "Tada Lietuvos bankas turėjo užimti griežtesnę poziciją Seime ir Vyriausybėje, aiškinti susiklosčiusią padėtį bei teikti konkrečius siūlymus", - įsitikinęs A.Butkevičius.

Anot jo, sušvelninti situaciją Lietuvos bankas galėjo didindamas atskaitymus į rezervus nuo išduodamų kreditų. Esą tada komerciniams bankams būtų šiek tiek "užlaužtos rankos" ir jie būtų privalėję mažinti paskolų portfelį. Taip pat buvo galima siūlyti panaikinti gyventojų pajamų mokesčio lengvatą palūkanoms už naujas būsto paskolas, užtikrinti, jog nekilnojamojo turto rinkoje nebūtų taikomi tam tikri spekuliaciniai instrumentai.

Nepakako kontrolės

Finansų analitiko Stasio Jakeliūno nuomone, objektyviai atliktas Lietuvos banko veiklos tyrimas būtų naudingas. Esą ekonomikos krizę mūsų krašte pagilinusios priežastys gali vėl pasikartoti, tad joms būtina užbėgti už akių.

S.Jakeliūnas pabrėžė, kad ekonomikos augimo laikotarpiu Lietuvos bankas nepakankamai kontroliavo komercinius bankus. "Bankai pernelyg agresyviai įsiveržė į mūsų rinką: lengva ranka dalijo paskolas su mažomis palūkanomis, nepalaikė tinkamo rizikos standarto vertinimo. Priežiūros tikrai trūko", - sakė finansų analitikas.

Šiuo metu bankų sektoriuje susiklosčiusios padėties Seimo BFK tyrimas, anot S.Jakeliūno, smarkiai nepataisys, nes problemų susikaupė pernelyg daug. Tačiau galima padėti neblogus pamatus ateičiai. Jo nuomone, pirmiausia turėtų būti keičiamas Lietuvos banko vaidmuo užtikrinant bankinės sistemos kontrolę. Pavyzdžiui, ši institucija daugiau dėmesio galėtų skirti komercinių bankų elgesiui su klientais, koordinuoti veiksmus su Skandinavijos šalių finansų priežiūros institucijomis, nustatyti kitokius sistemos priežiūros principus ir tikslus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"