TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Seimas ketina pažaboti Vytį

2007 11 26 0:00
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Dar šiais metais Seimas žada suvienodinti įstatymus, kuriais bus reglamentuotas valstybės simbolių naudojimas. Kadangi Vyčio spalvos, raitelio figūra daugiau nekis, tai ir priežasčių nesusipratimams bei komiškoms istorijoms nebeliks.

LŽ rašė, kad valstybės simbolius neretai kas kaip nori, taip ir naudoja ar vaizduoja. Atrodo, kad tokia netvarka greitai baigsis. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) narys liberalcentristas Gintaras Steponavičius su kolegomis galutiniam parlamentarų svarstymui įregistravo įstatymo "Dėl Lietuvos valstybės herbo" pakeitimo įstatymą ir Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo pataisas. Netrukus valstybės simbolis Vytis turės ne tik istorinį ideologinį turinį, bet ir nusistovėjusius išraiškos kanonus. Naujoje įstatymo redakcijoje pateikiamas Lietuvos valstybės herbo etalonas ir adaptuoti jo pavyzdžiai, sugriežtinta simbolio vaizdavimo tvarka, o svarbiausia, kilstelėtas Vyčio prižiūrėtojo - Lietuvos heraldikos komisijos autoritetas. G.Steponavičius spėja, kad naujoji įstatymo redakcija bus patvirtinta iki metų pabaigos - esą ginčų dėl jos jau nebekyla.

Galios vienintelis įstatymas

"Įsigalios vienas bendras heraldikos įstatymas, kurio nuostatos anksčiau buvo išsibarsčiusios po kitus teisinius aktus", - teigė G.Steponavičius. Nauja ir tai, kad valstybės herbo įstatyme drauge su Vyčiu įteisinami ir kiti nacionaliniai simboliai - Gediminaičių stulpai ir dvigubas kryžius. "Jie jau naudojami kai kurių šalies tarnybų uniformose, tačiau dabar bus įteisinti įstatymu", - sakė parlamentaras. Naujoje įstatymo redakcijoje bus tiksliai apibrėžti valstybės herbo etalonai ir jų naudojimo tvarka. "Ne per daug smulkmeniškai nurodant, kur privaloma kabinti šiuos simbolius", - aiškino pataisų iniciatorius. Taip pat įstatyme pateikiamas sąrašas, kokios valstybės įstaigos ir kur privalo naudoti herbą.

Aiškesnis komisijos vaidmuo

Nors herbo spalvas apibrėžia dabar galiojantis įstatymas, tačiau jų patikslinimus turės nustatyti Heraldikos komisija, kurios funkcijos, uždaviniai ir teisės taip pat patikslintos naujuoju dokumentu. Kad naujasis įstatymas sustiprins Heraldikos komisijos vaidmenį, mano ir parlamentaras Saulius Pečeliūnas: "Simbolius visi privalės derinti su Heraldikos komisija. Ši institucija prižiūrės, kad nebūtų pažeidinėjami heraldikos principai, istorinės tiesos." Taip, anot jo, bus sustabdyta savivaldybių, apskričių administracijų, miestų ir miestelių valdininkų saviveikla.

Nustatytos tikslios spalvos

Naujoje įstatymo redakcijoje herbo aprašymas lieka nepakitęs, tačiau specialistams bus patikėta kanonizuoti jo spalvas. Tiesa, išlieka herbo vaizdavimo elektroninėje erdvėje problema. "Neišvengiamai prie to turėsime sugrįžti", - sutiko S.Pečeliūnas.

Regis, darbai aplenkė parlamentaro žodžius. Vyriausybės kanceliarija prieš kelis mėnesius vienai dizaino studijai, kuri buvo atrinkta konkursu, užsakė paruošti reglamentus, nustatančius tikslias valstybės simbolių spalvines gamas. LŽ kalbintas Vyriausybės Komunikacijos departamento Komunikacijos koordinavimo skyriaus patarėjas Šarūnas Sakalauskas patvirtino, kad šie darbai jau baigti. Pamatyti Heraldikos komisijos patvirtintus elektroninius valstybės vėliavos ir herbo formatus greitai bus galima naujoje Vyriausybės interneto svetainėje. "Jie universalūs, prieinami visiems vartotojams, net ir neturintiems įmantrios programinės įrangos. Tačiau jei žmonės nori juos išvysti jau dabar, gali nedvejodami kreiptis į mus", - siūlė Š.Sakalauskas.

Žvelgti šiuolaikiškai

1990 metais buvo patvirtintas pirmasis Lietuvos valstybės herbo variantas, kurio pagrindu tapo skulptoriaus Juozo Zikaro 1925 metais Lietuvos monetoms sukurtas skulptūrinis Vyčio atvaizdas. Jį galime vadinti pereinamojo laikotarpio simboliu, pabrėžusiu, kad Lietuvos valstybė yra prieškarinių tradicijų tęsėja. Būtent toks Vytis kryžiaus fone yra išaustas dailininko Kęstučio Balčikonio gobelene, puošiančiame parlamento senąją plenarinių posėdžių salę.

1991 metais rugsėjo 4 dieną Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas patvirtino patikslintą, dabartinį valstybės herbo variantą. Nuo ankstesniojo jis skiriasi tuo, kad jame atgaivintos istorinės Vyčio spalvos ir metalai, atsiradę dar didžiojo Lietuvos kunigaikščio Vytauto laikais.

Menotyrininkas Gintaras Baltinas priminė, kad lietuviškose monetose Vytis vaizduojamas skirtingai - pakelta arba nuleista uodega. "Tai nėra didelė bėda, tačiau nevienodas atvaizdo traktavimas yra sukėlęs ir nepatogumų. Dėl skirtingų herbo atvaizdų pasuose mūsų šalies piliečiai būdavo užlaikomi užsienio šalių muitinėse", - prisiminė G.Baltinas.

Tačiau menotyrininkas siūlė neprisirišti prie kanonizuotų ženklų, o modernėjant visuomenei nebijoti taikyti naujovių heraldikoje. "Prisiminus dešimtojo dešimtmečio patriotinį patosą nenuostabu, kad Vytis buvo beveik perkeltas iš senojo prieškarinės Respublikos herbo. Tuomet svarbiausia buvo demonstruoti okupacijos nutrauktą valstybės tęstinumą. Tačiau dabar, kai įrodėme savo gyvybingumą ir esame pripažinti visame pasaulyje, galėtume pažvelgti į savo simbolius šiuolaikiškiau", - teigė G.Baltinas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"