TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Seimas kreipėsi į KT dėl R.Pakso

2014 03 18 17:13
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Seimas antradienį kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT) dėl partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderio europarlamentaro Rolando Pakso kandidatavimo prezidento rinkimuose galimybių.

Už nutarimą balsavo 58 Seimo nariai, prieš buvo 8, susilaikė 29 parlamentarai. Už vieningai balsavo Darbo partijos, „Tvarkos ir teisingumo“, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos, „Drąsos kelio“ frakcijų parlamentarai, didesnė dalis socialdemokratų. Liberalų sąjūdis bei konservatoriai, taip pat dalis socialdemokratų frakcijos atstovų balsavo prieš arba susilaikė.

Kreipimusi Seimo klausiama, ar prieštarauja Konstitucijai po apkaltos kandidatuoti draudžianti Prezidento rinkimų įstatymo nuostata. Kreipimosi iniciatorių „tvarkiečių“ teigimu, šis draudimas gali prieštarauti konstituciniam teisinės valstybės principui bei konstituciniu aktu patvirtintai Lietuvos narystei Europos Sąjungoje (ES).

Seimui kreipusis į KT nuostata, kad prezidentu negali būti renkamas šiurkščiai pažeidęs Konstituciją arba sulaužęs priesaiką asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš einamų pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą, sustoja galioti. Pareiškinių dokumentų pateikimo laikas registruotis prezidento rinkimams jau pasibaigęs.

Vyriausiausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas BNS neskubėjo vertinti, ar šis kreipimasis į KT dar gali R.Paksui atverti kelius į prezidento rinkimus. Jis teigė, kad pirmiausia norėtų išgirsti šio politiko atstovų argumentus. „Reikėtų grįžti prie LVAT sprendimo, kuo jame remtasi. Kiek pamenu, ten remtasi pirmiausia konstituciniu draudimu, o jis šiuo metu nėra atšauktas“, - BNS sakė Z.Vaigauskas.

Seime ragindamas balsuoti už kreipimąsi į KT „tvarkiečių“ seniūnas Petras Gražulis kritikavo KT nutarimą dėl draudimo kandidatuoti po apkaltos ir tvirtino, jog kreipimasis - „proga ištaisyti klaidą“.

„Reikia kreiptis į KT, kad jis galbūt surastų jėgų ištaisyti savo klaidą, nes Konstitucijoj nė vienam straipsny nėra nurodyta, kad apkaltos būdu nušalintam pareigūnui negalima užimti pareigų iki gyvos galvos. Aš pats žinau KT išradingumą, kaip jis spiritizmo būdu pasikviečia dvasias, norėdamas pritempti vieną ar kitą sąvoką, ar išaiškinimą padaryti, arba perrašyti Konstituciją. Aš prisimenu, kaip išaiškino, kas yra šeima, kai Konstitucijoj labai aiškiai prašyta, kad santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sprendimu, ir, atrodo, jokių dviprasmybių neturėtų būti, bet KT staiga pasikviečia, galbūt ir piktąsias, dvasias ir išranda dar kažkokį emocinį ryšį“, - kalbėjo P.Gražulis.

Prieš kreipimąsi pasisakiusi konservatorė Vilija Aleknaitė-Abramikienė tvirtino, jog siūlymas neturi teisinio pagrindo, nes Strasbūro teismo sprendimai nėra ES teisės dalis, nėra tiesiogiai taikomi, kaip, pavyzdžiui, Lietuvos sutartis su Europos Sąjunga.

„Mes tapome politinių „lūzerių“ įkaitiais. Svarstome tuos klausimus, kurie realiai yra reikšmingi tik vieno žmogaus rinkiminei kampanijai. Jeigu toje frakcijoje ir partijoje yra problemų, jos primetamos visai Lietuvai“, - apie „tvarkiečių“ inicijuotą kreipimąsi, jį pavadinęs „vieno žmogaus visiškai nepamatuotomis ambicijomis“, sakė konservatorius Arvydas Anušauskas.

Kreipimesi į KT pažymima, kad Lietuva konstituciniu aktu „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ konstituciškai patvirtino Lietuvos narystę ES. Taip pat pabrėžiama, kad ES Sąjungos sutartyje įrašyta, jog Bendrija gerbia pagrindines teises, kurias užtikrina Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija.

„Taigi, įsipareigojimas vykdyti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) normas ir įgyvendinti Europos žmogaus teisių teismo sprendimus hierarchijos prasme yra esminis konstitucinis principas, tiesiogiai atsirandantis iš normos, kad Lietuva yra demokratinė valstybė“, - teigiama nutarime.

„Akivaizdu, kad iš demokratinės valstybės, teisinės valstybės principų tiesiogiai atsiranda pareiga per protingą laikotarpį įgyvendinti Europos žmogaus teisių teismo sprendimą“, - pažymima kreipimesi.

Seimo kreipimosi į KT siekė R.Paksas, kuriam kelią į rinkimus užtvėrė pretendentu jo neregistravusi Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), o vėliau ir skundą dėl šio rinkimų komisijos sprendimo atmetęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

Teismas pažymėjo, jog pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimą per apkaltą už priesaikos sulaužymą iš prezidento pareigų pašalintas asmuo negali būti renkamas prezidentu. „Kol Konstitucija nėra pakeista, šis draudimas galioja ir nėra jokio pagrindo abejoti jo teisėtumu“, - konstatavo teismas.

Partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderis laikosi pozicijos, jog Europos Žmogaus Teisių Teismui draudimą po apkaltos visam gyvenimui kandidatuoti į parlamentą pripažinus neproporcingu, Lietuvos teisės aktai su minima nuostata prieštarauja Konstitucijai.

Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad dabartinis draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose iš prezidento pareigų atstatydintam R. Paksui yra neproporcingas.

R. Paksas 2004 metų balandį per apkaltos procedūrą buvo pašalintas iš prezidento pareigų. Konstitucinis Teismas pripažino, kad jis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kai išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę.

Prezidento rinkimai vyks gegužės 11 dieną.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"