TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Seimas kuria planus "liberalizuoti" Vytį

2014 12 18 6:00
Dabartinis įstatymas nurodo, kad valstybės herbas vėliavose, herbiniuose ženkluose, institucijų ir įstaigų iškabose turi atitikti etaloną. LŽ archyvo nuotrauka

Seimo narių užmojai parlamento plenarinių posėdžių salėje kasdien matyti valstybės herbą verčia taisyti įstatymus. Jei numatytos korekcijos būtų palaimintos, laisviau rinktis Vyčio atvaizdą galėtų ir kitos valstybės institucijos.

Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė teikia Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo pataisas, kurios leistų lanksčiau reglamentuoti Lietuvos herbo naudojimą institucijų ir įstaigų iškabose, posėdžių salėse bei darbo kabinetuose.

Koreguoti įstatymą būtina norint Seimo plenarinių posėdžių salėje pakabinti Vytį. Atlikti šį garbingą darbą iki Kovo 11-osios 25-mečio, kurį minėsime kitąmet, Seimo kanceliariją politikai įpareigojo dar birželį. Tačiau pavedimą puolusiai vykdyti Seimo kanceliarijai iškilo dilema, koks Vyčio atvaizdas - klasikinis ar stilizuotas - turėtų puošti salę. Imtis atsakomybės ji nedrįso ir paprašė sukonkretinti pavedimą. Salės architektų ir kitų specialistų nuomone, šioje patalpoje labiausiai tiktų stilizuotas Vyčio atvaizdas. Skaičiuojama, kad naujasis herbas valstybės biudžetui atsieis apie 200 tūkst. litų.

Palengvins pasirinkimą

Įstatymas griežtai reglamentuoja herbo išvaizdą, jo naudojimo tvarką ir neleidžia jokios saviveiklos. Seimo valdybai pritarus, L. Graužinienė pasiūlė parlamentarams pripažinti negaliojančiu birželį priimtą nutarimą. Kartu ji įregistravo minėto įstatymo pataisas.

Anot Seimo pirmininkės, Lietuvos valstybės herbo etalono piešinį atitinkančio valstybės herbo naudojimas ne visada dera su patalpų ir pastatų konstrukciniais, architektūros ir stiliaus reikalavimais, todėl tikslinga numatyti atvejus, kai galima naudoti Lietuvos valstybės herbą, atitinkantį etalono adaptuotus pavyzdžius (piešinius). Dabartinis įstatymas nurodo, kad valstybės herbas vėliavose, herbiniuose ženkluose, institucijų ir įstaigų iškabose turi atitikti etaloną.

Pataisomis siūloma nustatyti, kad valstybės herbui institucijų ir įstaigų iškabose, posėdžių salėse ir darbo kabinetuose tais atvejais, kai herbo, atitinkančio etalono piešinį, naudojimas pareikalautų pernelyg didelių išlaidų dėl konstrukcijos, architektūros, stiliaus reikalavimų, būtų galima naudoti stilizuotus etalono piešinius.

Skubėti neketina

Seimo vicepirmininko Algirdo Syso teigimu, valdybos nariai sutarė, kad skubėti ir žūtbūt iki Kovo 11-osios pakabinti Vytį nėra reikalo. “Turime pakeisti nutarimą ir aiškiai nurodyti, kokį herbą reikia kabinti”, - LŽ sakė jis. Anot parlamentaro, to nepadarę iš karto Seimo nariai pasispendė spąstus.

Laikinasis Seimo kancleris Gedeminas Aleksonis patikino, kad kanceliarija imsis tolesnių darbų, kai tik parlamentarai patikslins nutarimą. “Skubėti reikia protingai. Juk tai aukščiausios šalies institucijos pagrindinė posėdžių salė. Ir jei jau čia kas nors daroma, tai turi būti svarbu, iškilu ir gražu tiek dabartinei, tiek ateinančioms kartoms”, - LŽ tvirtino jis.

Kaip LŽ jau rašė, heraldikos specialistai, architektai, dailininkai, Kovo 11-osios Akto signatarai, kurie buvo pakviesti aptarti herbo kabinimo plenarinių posėdžių salėje klausimą prie “apskritojo stalo”, vieningai pasisakė už tai, kad naująją posėdžių salę puoštų stilizuotas Vyčio atvaizdas. “Projektuodami šią salę buvome numatę, jog čia bus pakabintas stilizuotas metalinis herbas. Bet pritrūkus laiko ir pinigų to nebuvo padaryta. Ir dabar dėl Vyčio laikomės tos pačios nuomonės”, - LŽ aiškino žinomas architektas Vytautas Nasvytis, vienas salės kūrėjų (ji baigta statyti 2007 metais).

Anot profesoriaus, pasaulinė praktika rodo, kad parlamentų rūmuose dažniausiai kabinami stilizuoti valstybės herbai. V. Nasvytis priminė, jog Vyčiui kabinti buvo numatyta ir įrengta speciali vieta. Dabar salės centre pakabinta Trispalvė, anot pašnekovo, atsirado kaip kompromisinis variantas. Architekto nuomone, iki Kovo 11-osios įgyvendinti tokio projekto tikrai neįmanoma. Jis sutiko, kad skubėti nereikėtų.

Klausys specialistų

Herbo kabinimo iniciatorius Vytautas Matulevičius, priklausantis Mišriai Seimo narių grupei, yra prisipažinęs, kad pokalbiai su profesionaliais dailininkais pakeitė jo požiūrį į būsimo herbo stilių. “Mane įtikino, kad klasikinis Vytis nederės prie modernaus salės interjero”, - LŽ yra sakęs politikas. Jis teigė peržiūrėjęs kitų šalių parlamentų interjerus ir įsitikinęs, jog visur herbas derinamas prie posėdžių salės stiliaus.

“Pavyzdžiui, Austrijoje, kurios parlamentas posėdžiauja klasikinio stiliaus salėje, kabo klasikinis erelis, Vokietijos Bundestage - stilizuotas erelis”, - dėstė V. Matulevičius. Pasak politiko, nė vienas meno kūrinys nebus taip dažnai rodomas kaip plenarinių posėdžių salės Vytis, todėl ir atsakomybė yra išskirtinė, klaidos padaryti nevalia. “Esu tikras, kad reikia pasikliauti specialistų nuomone”, - pabrėžė Seimo narys.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"