TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Seimas laukia kolegų iš Lenkijos ir Ukrainos

2015 02 06 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Atėjus eilei Vilniuje surengti Lietuvos Seimo, Lenkijos Seimo ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados narių asamblėją, svarstoma galima renginio data bei temos. Parlamento Užsienio reikalų komitetas (URK) pažymi, kad derėtų keisti kai kuriuos šiame susirinkime mūsų šaliai atstovaujančius politikus.

Seimo vadovybė įpareigojo URK pateikti siūlymus dėl šios trišalės parlamentinės asamblėjos posėdžių mūsų šalyje rengimo. Manoma, kad toks aukšto lygio renginys galėtų vykti pirmoje šių metų pusėje. Dėl konkrečios datos dar tariamasi.

Aktualiausi klausimai

Seimo vicepirmininko Gedimino Kirkilo teigimu, trišalė asamblėja turėtų vykti pavasarį. Tačiau konkrečios datos paskelbimas – Seimo vadovės prerogatyva. Parlamento pirmininkė Loreta Graužinienė LŽ sakė, kad dėl galimybės patogiu laiku atvykti į Lietuvą bus tariamasi su naujuoju Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininku, taip pat su Lenkijos atstovais.

Pasak G. Kirkilo, poreikis susirinkti trijų šalių parlamentarams ir aptarti svarbiausius klausimus yra labai didelis. „Jeigu norime, kad tokio pobūdžio bendradarbiavimas realiai veiktų, duotų rezultatų, būtina susitikti ir diskutuoti. Manau, kad parlamentiniu požiūriu tai yra labai geras "'formatas". Jeigu ukrainiečiai sugebės tuo pasinaudoti, bus labai gerai. Integruodamiesi į Europos Sąjungą (ES), mes išnaudojome visus įmanomus parlamentinio bendradarbiavimo būdus, ir tai pasiteisino“, - teigė jis.

Keičiasi požiūris

Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos bendradabiavimas asamblėjoje iki šiol nebuvo labai aktyvus. G. Kirkilas pažymėjo, kad taip nutiko dėl buvusios Ukrainos valdžios laikysenos. „Ankstesnio prezidento Viktoro Janukovyčiaus valdomas parlamentas nebuvo labai entuziastingai nusiteikęs. Dabar atrodo, kad ukrainiečiai tikrai nusiteikę aktyviau bendradarbiauti“, - kalbėjo jis.

Valstybių delegacijas trišalėje asamblėjoje sudaro maždaug po 20 parlamentarų. Paprastai asamblėjos renginiai vyksta vieną arba pusantros dienos. Vilniuje planuojamame susitikime, G. Kirkilo nuomone, derėtų aptarti kelis prioritetinius klausimus: reformas Ukrainoje, iššūkius nacionaliniam saugumui, ekonomikos padėtį, europinę integraciją. „Ukrainai galėtų būti naudinga Lietuvos ir Lenkijos reformų, eurointegracijos patirtis. Jiems padedame, ukrainiečiai atvažiuoja į mūsų šalį – mokymus jau pradedame“, - aiškino Seimo vicepirmininkas

Nestipriausia sudėtis

Seimo URK vadovas, ir mūsų šalies delegacijos trišalėje asamblėjoje pirmininko pavaduotojas Benediktas Juodka pabrėžė, jog komitete svarstant klausimą dėl asamblėjos radosi nemažai nuomonių, kad reikia peržiūrėti mūsų delegacijos sudėtį. Esą delegacijoje yra ir tokių parlamentarų, kurie tikrai neprisideda prie efektyvaus Seimo delegacijos, o kartu ir visos asamblėjos darbo. „Nenoriu įžeisti kai kurių kolegų Seimo narių, bet Lietuvos delegacija turėtų būti sudaryta iš parlamentarų, kurie domisi užsienio politika, svarbiausiais svarstomais klausimais. Kai kurios personalijos mūsų delegacijoje yra parinktos tiesiog pagal partinę liniją. Manome, jog norint, kad ši svarbi asamblėja efektyviai dirbtų, reikia peržiūrėti delegacijos sudėtį“, - nurodė B. Juodka.

Seimo URK pirmininko teigimu, esama nemažai svarbių klausimų, kurie galėtų būti įtraukti į trišalės parlamentinės asamblėjos programą. Tačiau daugiausia dėmesio turėtų būti skirta Ukrainos, Lenkijos ir Baltijos šalių saugumo problemoms, pagalbos karo krečiamai Ukrainai galimybėms aptarti.

Iniciatyva skaičiuoja dešimtmetį

Lietuvos Respublikos Seimo, Lenkijos Respublikos Seimo bei Senato ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados narių asamblėja įsteigta 2005 metais Lucko mieste Ukrainoje. Trišalė parlamentinė asamblėja sukurta siekiant įgyvendinti Ukrainos europinės ir euroatlantinės integracijos planus.

Asamblėjos steigiamoji sesija vyko 2008 metais Kijeve. Jos metu priimtoje deklaracijoje pažymima bendra politinė valia plėtoti bendra istorine patirtimi, kultūrine tapatybe ir europinėmis vertybėmis grindžiamus Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos geros kaimynystės santykius, įgavusius strateginės partnerystės pobūdį ir prisidedančius prie spartesnės demokratijos ir stabilumo plėtros regione. Taip pat nurodoma, kad remiamas Ukrainos siekis tapti visateise ES nare ir išsakomas pasiryžimas padėti šaliai sprendžiant įstatymų derinimo pagal Bendrijos reikalavimus, Europos integracijos proceso užtikrinimo ir kitus aktualius klausimus. Vienas asamblėjos prioritetų – ir dvišalio bei trišalio bendradarbiavimo prekybos, ekonomikos srityse plėtra.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"