TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Seimas liejo ašaras dėl pensininkų

2013 12 06 6:00
Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka

Svarstydami patikslintą 2014-ųjų biudžeto projektą Seimo nariai iš Vyriausybės reikalavo pažadų kitąmet pradėti kompensuoti per krizę nurėžtas pensijas. Varžydamiesi, kas labiau myli pensininkus, politikai prisiekinėjo labdarai paaukosiantys dalį nuo sausio didėsiančių savo atlyginimų.

Ateinantį ketvirtadienį Seimas planuoja priimti kitų metų valstybės biudžetą. Vakar pristatydamas pagal parlamentarų ir Seimo komitetų siūlymus pataisytą biudžeto projektą finansų ministras Rimantas Šadžius tikino, kad šis variantas - “optimalus sprendimas” dabartinėmis sąlygomis. Anot jo, atsižvelgti į daugiau kaip 2 mlrd. litų viršijančius Seimo narių pageidavimus nebuvo jokių galimybių. "Iš krizės duobės dar neišsiropštėme. Tam prireiks dar vienų ar dvejų metų", - pažymėjo ministras.

Tiek opozicija, tiek valdantieji vertė R.Šadžių tiesiai atsakyti, ar Finansų ministerija būsimas kitų metų viršplanines biudžeto pajamas skirs pensijoms kompensuoti. Ministras vengė bet kokių išankstinių pažadų ir priminė, kad, atsiradus minėtų lėšų, žodį pirmiausia turės tarti pats Seimas. Lapkričio pabaigoje parlamentarai priėmė nutarimą, kuriuo įpareigojo Vyriausybę parengti pensijų kompensavimo nuo liepos 1-osios tvarką.

Priekaištų lavina

Patobulintą biudžeto variantą tradiciškai kritikavo opozicija. Sisteminės projekto pertvarkos teigė pasigedę liberalai. „Tapome kompensacijų mokėjimo šalimi, tam panaudojamas visas pajamų prieaugis“, - piktinosi Liberalų sąjūdžio atstovas Kęstutis Glaveckas. Pasak jo, pajamų planas yra per daug optimistinis, lėšos skirstomos neefektyviai – „šliuzai atidaromi ten, kur nederėtų“.

Konservatoriaus Jurgio Razmos nuomone, biudžeto pajamų planas - ne ambicingas, todėl leidžia Vyriausybei gyventi atsipalaidavus. Tuo metu išlaidų planas „pasižymi nejautrumu“: pirmiausia tenkinami aukštų valstybės institucijų poreikiai, o apie pensijas - nė žodžio. J.Razmai antrino konservatorių ir opozicijos lyderis Andrius Kubilius. Jo teigimu, valdžiai toks biudžetas tikrai geras, nes jos atstovų atlyginimai didėja 30 procentų. „Akivaizdu, kad pensininkai - vienintelė grupė, kuri lieka už biudžeto ribų. Visos kalbos apie viršplanines pajamas - tuščios. Todėl balsuoti už tokį biudžetą negalima“, - agitavo A.Kubilius.

Buvusiai ūkio ministrei socialdemokratei Birutei Vėsaitei biudžeto projektas atrodo optimistinis. Jos nuomone, nuo kitų metų vidurio įvedus progresinius mokesčius, atsirastų apie 0,6 mlrd. litų papildomų pajamų, kuriomis būtų galima kompensuoti dalį sumažintų pensijų. Taip esą būtų galima “ištaisyti buvusios Vyriausybės klaidą ir skriaudą, padarytą pensininkams”.

Dalijo pažadus

Savo karšta kalba visų dėmesį prikaustė Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys. Mušdamasis į krūtinę tribūnoje jis prisiėmė įsipareigojimus skirti visas jėgas, kad surinktos viršplaninės biudžeto lėšos kitąmet atitektų pensijoms kompensuoti. Šiuo klausimu iš visų ministrų jis žadėjo reikalauti griežtos atsakomybės. Nepasisekus sumanymui, dievagojosi atsistatydinsiąs iš frakcijos vadovų. Be to, sumą, kuria nuo sausio padidės jo atlyginimas (apie 2 tūkst. litų), V.Gapšys neva skirsiantis labdarai.

Jaunojo “darbiečio” entuziazmas ir prajuokino, ir sulaukė pašaipų. Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas socialdemokratas Bronius Bradauskas tokius pareiškimus pavadino “nesubrendusiais”. „Kokio čia tikslo siekiama? Pone Gapšy, palenktyniaukime... Aš visą savo atlyginimą jau 15 metų atiduodu labdarai. O jūs žadate tik dabar ir tik tą perviršį. Tai gal visą atiduokite“, - ironizavo jis. B.Bradauskas ir opozicijos lyderį ragino dalytis atlyginimą su pensininkais.

Atremti kolegų priekaištus mėgino premjeras Algirdas Butkevičius. Anot jo, visuomenė netrukus sužinos apie sėkmingos kovos su šešėline ekonomika rezultatus.„Greitai išgirsite apie labai didelį Muitinės departamento, Valstybinės mokesčių inspekcijos darbą. Tai susiję su dyzelinių degalų tranzitu”, - sakė Vyriausybės vadovas. Optimistiškai, anot A. Butkevičiaus, nuteikia ir gerokai pagerėjęs mokesčių administravimas.

Parama kultūrininkams

Per porą savaičių po pirmojo svarstymo Seime Vyriausybė patikslino biudžeto projektą: išlaidas be Europos Sąjungos (ES) ir kitos tarptautinės paramos lėšų padidino apie 107 mln. litų, su ES parama - 152 mln. litų, pajamų dalį - 177 mln. litų. Papildomų lėšų sulaukė kultūros ir meno sfera - skirta 25 mln. litų, policija - 9 mln. litų, žemės ūkis (melioracijai) - 8 mln. litų, švietimas (mokinio krepšelis) - per 5 mln. litų. Nuo 10 iki 15 proc. padidintas savivaldybių skolinimosi limitas.

Planuojama, kad kitais metais biudžeto pajamos sieks 26,093 mlrd. litų, asignavimai - 27,033 mlrd. litų, ES ir kitos tarptautinės paramos lėšos - 7,4 mlrd. litų. Biudžeto deficitas sieks 965 mln. litų, arba 0,77 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Planuojamas visų viešojo sektoriaus finansų deficitas - 1,9 proc. BVP.

Biudžeto rodikliai parengti remiantis ūkio raidos scenarijumi, kad 2014 metais BVP augs 3,4 proc., vidutinė metinė infliacija sieks 1,6 proc., darbo užmokestis augs vidutiniškai 5,2 proc., nedarbo lygis sumažės iki 10,5 procento.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"