TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Seimas linkęs iš D.Valio atimti "žaislus"

2013 10 16 6:00
Generalinio prokuroro D.Valio atleidimo labiausiai trokšta "darbiečiai". Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Nors dėl generalinio prokuroro Dariaus Valio ateities bendros nuomonės neturi nei Seimo valdantieji, nei opozicija, žengtas pirmasis žingsnis jo atleidimo link. Prezidentūra pažymi, kad tokios iniciatyvos teisė pagal Konstituciją priklauso valstybės vadovei, o ne parlamentui.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) parengtą projektą, kuriuo prezidentei siūloma atleisti D.Valį iš generalinio prokuroro pareigų, vakar po pateikimo parėmė Darbo partijos (DP), Liberalų sąjūdžio, partijos "Tvarka ir teisingumas", "Drąsos kelio" frakcijų nariai ir pusė socialdemokratų. 60 parlamentarų balsavo "už", 24 - "prieš", 20 susilaikė).

Ryžtingiausiai prieš prokuroro vertimo iniciatyvą buvo nusiteikusi Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija, norinti Konstituciniame Teisme (KT) pasitikrinti tokio galimo Seimo sprendimo teisėtumą.

Antrasis ir trečiasis valstybės asmenys vakar laikėsi skirtingų pozicijų. Socialdemokratų partijos (LSDP) lyderis premjeras Algirdas Butkevičius pareiškė manantis, kad D.Valys gali dirbti toliau. Naujoji Seimo pirmininkė, laikinoji DP vadovė Loreta Graužinienė buvo kur kas kategoriškesnė.

Klaidų nebevardijo

Parengti nutarimo projektą dėl D.Valio tolesnės karjeros TTK buvo įgaliotas Seimui antrąkart nepatvirtinus metinės prokuratūros veiklos ataskaitos. Iš tribūnoje vakar projektą pristačiusio TTK pirmininko socialdemokrato Juliaus Sabatausko konservatoriai Andrius Kubilius, Rasa Juknevičienė ir Arvydas Vidžiūnas atkakliai stengėsi išgauti bent tris priežastis, kodėl reikėtų atleisti generalinį prokurorą.

“Prokuroras padarė nemažai klaidų atlikdamas pertvarką, aš jų tikrai nevardysiu", - sakė J.Sabatauskas. Trečiąkart to paties klausiamas TTK vadovas paragino konservatorius nesuplakti “demagogijos, politinių ir teisinių dalykų”. "Šiandien teikiu šitą klausimą, vadinasi, esu įsitikinęs, kad toks sprendimas turi būti priimtas”, - atkirto jis.

Konservatoriaus Jurgio Razmos teigimu, nutarimo projektas kelia rimtų abejonių dėl galimo Konstitucijos pažeidimo. Jis spėjo, kad valdantieji ir “drąsiečiai” taip keršija Generalinės prokuratūros vadovui dėl DP ir Neringos Venckienės bylų.

Kaltina dėl chaoso

"Manau, kad šitas prokuroras padarė tam tikras išvadas ir tikrai turėtų toliau likti savo darbe", - vakar LRT radijui sakė A.Butkevičius.

L.Graužinienės nuomonė priešinga. "Manau, kad prokuratūros sistemoje yra įsivyravęs chaosas, ir ta psichologinė atmosfera, kuri tvyro ten, tikrai neigiamai atsiliepia darbo kokybei", - po balsavimo sakė Seimo pirmininkė. Paklausta, ar nederėtų leisti D.Valiui patikslinti ataskaitą, kad ši būtų priimtina parlamentui, L.Graužinienė pareiškė, kad Seimas - ne vaikų darželis, kai vieną dieną pabarama, o kitą - leidžiama pasitaisyti. "Tai atsakingos pareigos, kurių funkcijas ir atsakomybę apibrėžia mūsų Konstitucija ir kiti įstatymai. Pareigūnai nuo pat pirmos dienos turi suprasti savo atsakomybės lygį", - kalbėjo Seimo vadovė.

Ji nesutiko su prezidentės Dalios Grybauskaitės pozicija, kad tiesioginį interesą turinčios teisiamos DP balsais paremta Seimo nuomonė nėra pagrindas atleisti generalinį prokurorą. Parlamento vadovė atkreipė dėmesį, kad vien DP balsų atmesti prokuratūros ataskaitą būtų nepakakę.

Reglamentuoja Konstitucija

Prezidentės vyriausioji patarėja teisės klausimais Rasa Svetikaitė, vakar per radiją komentuodama Seimo ketinimus, pabrėžė šalies vadovo iniciatyvos svarbą atleidžiant generalinį prokurorą. "Šiuo atveju generalinio prokuroro atleidimo iš pareigų tvarka reglamentuota Konstitucijoje ir labai aiškiai - generalinį prokurorą skiria ir atleidžia prezidentas. Seimas dalyvauja pritardamas arba nepritardamas tokiam atleidimui, bet iniciatyva šiuo atveju pagal Konstituciją priklauso prezidentui. Prezidentas vadovaujasi Konstitucija, o ne Seimo statutu", - teigė patarėja.

Pagal birželį pataisytą Seimo statutą, jei parlamentas nepritaria valstybės institucijos vadovo, kurio skyrimui reikalingas Seimo pritarimas, ataskaitai, Seimas ją svarsčiusiam komitetui gali pavesti parengti nutarimo projektą, kuriuo prezidentui būtų siūloma atleisti tokį vadovą iš pareigų. Kad toks nutarimas būtų priimtas, per slaptą balsavimą jį turi paremti daugiau kaip pusė parlamentarų.

TS-LKD frakcija dėl tokios Seimo statuto nuostatos konstitucingumo ketina kreiptis į KT.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"