TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Seimas lobistus trauks iš šešėlio

2015 01 27 6:00
Milda Petrauskienė Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Seimas imsis tobulinti gerą dešimtmetį reformų besišaukiantį Lobistinės veiklos įstatymą. Numatytos naujovės išplės lobistų būrį ir sugriežtins jų veiksmų kontrolę.

Pasakyti, koks skaičius lobistų daro įtaką teisės aktus brandinantiems Seimo nariams, ministerijų bei savivaldybių politikams ar valdininkams, šiandien nesiimtų niekas. Tačiau neabejojama, kad „pogrindyje“ dirbančiųjų būrys yra gerokai gausesnis nei oficialiai registruotųjų. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) – pagrindinio lobistų prievaizdo - duomenimis, užsiimantys lobistine veikla yra deklaravę 34 fiziniai bei juridiniai asmenys. Tačiau realią šios srities veiklą vykdo mažiau nei trečdalis šio sąrašo.

Sudėtingas įstatymas

Seimo valdybos sudaryta darbo grupė, vadovaujama socialdemokratės Mildos Petrauskienės, per pusantrų metų sudėliojo naują įstatymo redakciją. Rengėjai išplėtė lobistinės veiklos sąvoką, patikslino lobisto apibrėžimą, sugriežtino kai kuriuos jų veiklos vertinimo kriterijus. “Siūlome, kad lobistine veikla būtų laikoma ne tik ūkinių komercinių, bet ir pelno nesiekiančių organizacijų veikla, kuria siekiama daryti įtaką valstybės politikams, pareigūnams, tarnautojams, kad būtų priimami ar nepriimami teisės aktai”, - LŽ sakė M. Petrauskienė. Pasak parlamentarės, taip pat numatyta, kad kur kas dažniau nei iki šiol lobistai turėtų teikti savo veiklos ataskaitą. Tai reikėtų padaryti per dvi dienas nuo konkretaus veiksmo pradžios. Kartu lieka prievolė VTEK teikti ir metinę veiklos deklaraciją. “Kažko imtis tikrai reikėjo. Neregistruoti lobistai vaikšto ir po Seimą. O paskui Seimo nariai savo vardu registruoja projektą. Manyčiau, kad kartu turėtų būti įvardytas ir konkretus lobistas, daręs įtaką tokiam teisės aktui”, - įsitikinusi M. Petrauskienė. Anot jos, akivaizdus tokio poveikio pavyzdys – Metropoliteno įstatymo projektas. “Lobistinės veiklos įstatymas labai sudėtingas, mes daug prie jo dirbome, ginčijomės, bet sudėliojome. Viliuosi, kad lobistiniai procesai taps skaidresni”, - sakė M. Petrauskienė. Ji tikisi, kad naujoji įstatymo redakcija bus patvirtinta pavasario sesijos metu.

Seniai pribrendo

Pasak darbo grupės narės, VTEK patarėjos Virginijos Mulvinaitės, ne paslaptis, kad nemažą dalį lobistinės veiklos vykdo įvairios asociacijos. Tai daryti šioms pelno nesiekiančioms organizacijoms leidžia galiojantis įstatymas. “Lobizmas vykdomas ne tik parlamentiniu lygmeniu. Įtaka daroma ir vykdomajai valdžiai, savivaldybėms. Todėl suskaičiuoti, kiek lobistų ten siunčia ne pelno siekiančios organizacijos, neįmanoma. Jie neprivalo nieko deklaruoti ar registruotis”, - LŽ sakė patarėja. Jos teigimu, ši problema buvo gvildenta labai ilgą laiką. V. Mulvinaitės nuomone, lobistinė veikla taps skaidresnė ir dėl operatyviau teikiamų ataskaitų. “Svarbiausias tikslas - teisėkūros proceso skaidrumas. Nežinau, ar tai galima pasiekti, kai veiksmai deklaruojami ir visuomenei atkleidžiami tik po metų”, - apie iki šiol galiojančią tvarką sakė ekspertė.

Ji mano, kad parengtos pataisos tikrai pailgins lobistų sąrašą ir įstatymas pagaliau liausis galiojęs 34 asmenims. “Neįmanomų pareigų lobistams neužkraunama. Pagrindinė – vieną kartą įsirašyti į sąrašą ir teikti informaciją, kokį darbą konkrečiu metu dirba”, - sakė V. Mulvinaitė.

Mato trūkumų

Ne vienus metus lobistine veikla užsiimančio Šarūno Frolenkos nuomone, įstatymo pataisos iš tiesų yra pribrendusios, tačiau dėl jų dar būtina gerokai diskutuoti. “Džiugu, kad norima plėsti lobistinę veiklą vykdančių asmenų būrį. Nes dabar apsimetama, kad šia veikla Lietuvoje užsiima tik trisdešimt keli žmonės”, - LŽ sakė lobistas. Tačiau, jo nuomone, skirtingose srityse dirbantiems lobistams, kurie daro įtaką valdininkų ir politikų sprendimams, turėtų būti taikomi šiek tiek skirtingi reikalavimai. “Manau, kad asociacijoms nebūtina registruotis. Pakaktų, kad visuomenei jos teiktų daugiau informacijos, kokiems sprendimams daro įtaką”, - teigė Š. Frolenka. Jis taip pat mano, kad planuojamas įteisinti reikalavimas per dvi dienas pateikti informaciją apie pradėtą veiklą, yra nelabai realus. Per daug platus ir pačios veiklos traktavimas. “Pagal apibrėžimą, lobistinė veikla - tai siekimas, kad teisės aktas būtų priimtas arba nepriimtas. Tačiau teisės aktų yra labai įvairių - nuo įstatymo projekto iki direktoriaus įsakymo. Mano akimis, tai tikrai per daug platu ir nereikėtų stengtis tiek aprėpti. Begalės žmonių daro poveikį valdžios priimamiems sprendimams – tiek politikų, tiek valdininkų. Tikrai niekas visko nesukontroliuos. Tai kam reikalingas įstatymas, kurio vykdymo niekas nekontroliuos? – stebėjosi lobistas.

Numatyti reikalavimai

Pagal įstatymą, būti lobistais mūsų šalyje negali jaunesni nei 18 metų asmenys, valstybės politikai, pareigūnai, tarnautojai ar teisėjai. Užsiimti šia veikla minėti asmenys negali dar metus, kai baigiasi jų kadencija ar įgaliojimai. Lobistais negali būti už tyčinį nusikaltimą teisti asmenys, jei teistumas neišnykęs ar nepanaikintas. Užsiimti lobistine veikla draudžiama valstybės ar savivaldybių institucijoms. Lobistinę veiklą kontroliuoja VTEK.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"