Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

Seimas mėgaujasi neįteisintomis atostogomis

 
2017 02 07 9:30
Viktoras Pranckietis: „Tarp sesijų Seimas taip pat privalo dirbti, idant visuomenėje net nekiltų mintys, kad parlamentarai atostogauja.“ Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Per pastarąsias aštuonias savaites tarp Seimo rudens ir pavasario sesijų parlamentiniai komitetai, turintys rengti ir svarstyti būsimųjų darbų projektus, dirba laisvu grafiku. Vieni komitetai iš viso neplanuoja posėdžių, kiti žada rinktis kartą arba du. „Seimo nariai realiai dirba vos dieną per beveik du mėnesius, nes vienas komiteto posėdis trunka kelias valandas, o kitas laikas tarp sesijų paverčiamas atostogomis“, – tvirtino konstitucinės teisės žinovas prof. Vytautas Sinkevičius.

Nors nuo sausio 17 dienos, kai naujasis Seimas baigė pratęstą rudens sesiją, iki kovo 10-osios, kai rinksis į pavasario posėdžius, balsavimai dėl įstatymų nevyksta, parlamentarai privalo ir toliau vykdyti savo pareigas rinkėjams.

„Konstitucinis Teismas savo nutarimuose kelis kartus yra nurodęs, kad laikotarpiai tarp pavasario ir rudens sesijų negali būti laikomi Seimo narių atostogomis. Seimas turėtų specialiu įstatymu numatyti, kada jis nedirba. Priimti tokį įstatymą bandyta kelis kartus, tačiau susidaro įspūdis, kad iš tiesų to padaryti nenorima – Seimo nariams labai patogu turėti tokį ilgą ir nereguliuojamą laikotarpį, susitarus nerengti komitetų posėdžių, ir tuos mėnesius išnaudoti savo reikmėms, gaunant ir atlyginimą, ir visas kitas išmokas“, – aiškino vienas iš Konstitucijos rengėjų, Mykolo Romerio universiteto profesorius V. Sinkevičius.

Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio teigimu, parlamentarų veikloje jokių pertraukų negali būti. „Tarp sesijų Seimas taip pat privalo dirbti, idant visuomenėje net nekiltų minčių, kad parlamentarai atostogauja“, – dienraščiui „Lietuvos žinios“ sakė Seimo vadovas.

Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos valstybių, kur numatytas toks ilgas laikotarpis (beveik penki mėnesiai per metus) be parlamento posėdžių. Alinos Ožič nuotrauka

Dėl vieno klausimo neposėdžiaus

Kaip žinoma, Seimas kasmet renkasi į dvi eilines pavasario ir rudens sesijas. Pavasario sesija prasideda kovo 10 dieną ir baigiasi birželio 30-ąją, o rudens trunka nuo rugsėjo 10-osios iki gruodžio 23 dienos, taigi parlamentarai gali neposėdžiauti beveik penkis mėnesius per metus. Pasak V. Sinkevičiaus, Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos valstybių, kur numatytas toks ilgas laikotarpis be posėdžių. Taip esą buvo apsispręsta tikintis, kad tarp sesijų politikai visą savo energiją skirs darbui komitetuose, rengs projektus, diskusijas, o per sesijų posėdžius tik aptars likusias detales ir priims teisės aktus.

„Deja, laikas parodė, jog Konstitucijos rengėjai buvo naivūs manydami, kad ir Seimo nariai – Tautos atstovai – taip supras Konstitucijos nuostatas, kad jiems pirmiausia rūpės visuomenės ir valstybės reikalai, viešasis interesas. Praktika parodė, kad laiką tarp sesijų Seimo nariai traktuoja visiškai kitaip“, – sakė V. Sinkevičius.

Per pastarąjį laikotarpį tarp sesijų net trys iš 15 parlamentinių komitetų yra apsisprendę apskritai neposėdžiauti arba posėdžių datos dar nėra skelbiamos. Svarbių klausimų, dėl kurių reikėtų susirinkti bent kartą per du mėnesius, neiškilo valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderio Ramūno Karbauskio vadovaujamam Kultūros, jo frakcijos narių Agnės Širinskienės žinioje esančiam Sveikatos reikalų (SRK) bei Andriejaus Stančiko Kaimo reikalų (KRK) komitetams – pagal oficialias darbotvarkes jie nėra numatę nė vieno posėdžio.

Po vieną posėdį skelbia surengę ar dar tik planuojantys Valstybės valdymo ir savivaldybių, Teisės ir teisėtvarkos (TTK), Biudžeto ir finansų komitetai. Du posėdžius per beveik du mėnesius yra paskelbę Aplinkos, Audito, Ekonomikos, Socialinių reikalų ir darbo bei Švietimo ir mokslo komitetai. Aktyviausiai minimu laikotarpiu dirba LVŽS frakcijos atstovo Vytauto Bako vadovaujamas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas – per aštuonias savaites numatyti penki jo posėdžiai.

Kaip „Lietuvos žinioms“ teigė KRK vadovas A. Stančikas, nors oficialioje darbotvarkėje tai dar neskelbiama, jam priklausantys parlamentarai tarp sesijų ketina rinktis į vieną posėdį, planuojamą vasario 15 dieną. „Seimo nariai tarp sesijų dirba su rinkėjais, planuoja savo laiką. Ar būtina dėl vieno ar kelių nedidelių klausimų visiems suvažiuoti į Seimą? Reikia ir parlamentines lėšas taupyti. Tai, ką esame suplanavę, darome, renkasi komiteto darbo grupės, ir mane visada Seime galite rasti“, – aiškino pirmą kadenciją parlamente dirbantis politikas.

Kviesti dar nepaskelbtą posėdį žada ir SRK vadovė A. Širinskienė – tai esą bus padaryta gavus laukiamą informaciją iš Sveikatos apsaugos ministerijos. „Kassavaitinių posėdžių neturi ir kiti komitetai, nes paprastai jų darbe tarp Seimo sesijų pagal statutą daroma mėnesio pertrauka“, – kalbėjo komiteto pirmininkė.

Vytautas Sinkevičius: "Seimo nariams labai patogu turėti tokį ilgą ir nereguliuojamą laikotarpį, susitarus nerengti komitetų posėdžių, ir tuos mėnesius išnaudoti savo reikmėms, gaunant ir atlyginimą, ir visas kitas išmokas.“ mruni.lt nuotrauka

Ignoruoja Konstituciją

Seimo statute iš tiesų numatyta, kad tarp eilinių parlamento sesijų „paprastai daroma komitetų darbo vieno mėnesio pertrauka“. V. Sinkevičiaus manymu, tokį sprendimą priėmęs Seimas ignoravo KT, kuris ne kartą konstatavo, kad laikotarpis tarp sesijų negali būti laikomas politikų atostogomis.

„Kai kurie parlamentarai aiškina, kad tuo metu jie susitikinėja su rinkėjais. Bet jeigu politikas vasarą važiuoja grybauti, jis irgi gali tikėtis ten sutikti rinkėją. Žiemą skrenda slidinėti – ant kalno irgi gali būti potencialus rinkėjas. Šitaip aiškinti Konstitucijos negalime. Ji aiškiai reikalauja, kad Seimas nustatytų laiką, kada nevyksta posėdžiai ir visi jo nariai nedirba“, – tikino vienas Konstitucijos rengėjų.

Priimti Seimo narių pareigas, teises ir garantijas reglamentuojantį įstatymą, kuriame būtų numatytas ir parlamentarų atostogų laikotarpis, Seimas žada nuo 2004-ųjų, kai tai padaryti įpareigojo KT. Priimti sprendimą buvo beveik pavykę 2011 metais, bet paskutinio balsavimo metu tuometiniai parlamentarai įstatymo projektą atmetė.

Pasak Seimo pirmininko V. Pranckiečio, grįžti prie šio klausimo parlamentarai rengiasi artėjančios Seimo pavasario sesijos metu. „Darbo grupė (rengianti Seimo narių darbo sąlygas reglamentuojantį įstatymą – aut.) jau dirba. Projektas turi būti parengtas iki balandžio 30 dienos, tuomet bus daugiau aiškumo. Žinoma, siūlau visiems Seimo nariams viešinti darbotvarkes, kad rinkėjai žinotų, kur šiuo metu yra jų išrinktas Seimo narys ir kaip jis vykdo rinkėjams duotą pažadą dirbti“, – „Lietuvos žinioms“ kalbėjo Seimo vadovas.

Piktnaudžiavimas savo galiomis

Ilgametis Seimo TTK vadovas socialdemokratas Julius Sabatauskas abejoja, ar pavasario sesijos metu politikams pagaliau pavyks susitarti dėl jų darbo sąlygas reglamentuojančio įstatymo priėmimo. „Seimo TTK du kartus yra teikęs tokį projektą. Vieną kartą jam po pateikimo net buvo pritarta, bet balsuojant dėl priėmimo jis atmestas. 141 Seimo narys neretai turi skirtingas nuomones, ir suderinti visų pozicijas nėra paprasta“, – kalbėjo parlamentaras.

Pasak J. Sabatausko, prieš šešerius metus svarstant parlamentarų garantijų klausimą į viešumą iškilo šio teisės akto priėmimą stabdantys politikų interesai. „Tame projekte buvo numatytos ne tik Seimo narių atostogos, bet ir daugelis kitų dalykų, pavyzdžiui, kitokia kompensacijų už parlamentarų kelionėms pas rinkėjus sunaudojamus degalus tvarka, siejant jų panaudotą kiekį su tuo, kokiu atstumu nuo sostinės nutolę politikų biurai. Seimo nariai, išrinkti netoli Vilniaus, pagal naują įstatymą turėję likti be tokių kompensacijų ar gauti gerokai mažesnes sumas, iš karto liko nepatenkinti. Taip pat buvo numatyta atsisakyti Seimo viešbučio, o vietoj to būsto sostinėje neturintiems politikams mokėti nuompinigius. Žinau, kai kurie Seimo nariai balsavo prieš įstatymą, nes nenorėjo kraustytis iš parlamento viešbučio“, – pasakojo TTK vadovas.

Optimistiškai naujojo Seimo planų nevertina ir V. Sinkevičius. „Didelio noro keisti dabartinę situaciją Seime nematau. Įsivaizduokite – tiek metų politikai turėjo beveik 5 mėnesius laisvo laiko. Kas gi dabar norėtų nusistatyti 45 dienų atostogas, o visas kitas dirbti? Jų vietoje, esant dabartinei situacijai, kai valstybėje tiek neišspręstų klausimų, aš apskritai iš Seimo neišlįsčiau. Sėdėkite, svarstykite, juk tam jus ir rinkome. Bet ką tu jiems padarysi... Šiuo atveju matau piktnaudžiavimą savo galiomis, nustatant sau palankų teisinį reguliavimą, kuris labai dažnai nėra suderintas su Konstitucija“, – sakė teisininkas.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"