Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
LIETUVA

Seimas nagrinėjo Vyriausybės programą

 
2016 12 13 11:09
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Šiandien Seime buvo svarstoma Sauliaus Skvernelio vadovaujamos vyriausybės programa.

Išsirinko kanclerę

S.Skvernelis BNS patvirtino, kad M.Dargužaitė Vyriausybės kanclerės pareigas pradės eiti nuo trečiadienio. Anot jo, vienas pirmųjų ir svarbiausių darbų jo komandai bus viešojo sektoriaus pertvarka.

„Vertinu M.Dargužaitės tarptautinę patirtį ir parodytus veiklos rezultatus, pertvarkant „Investuok Lietuvoje“, kuri tapo viena efektyviausių agentūrų viešajame sektoriuje. Tikiu, kad darbuodamiesi drauge galime viešąjį sektorių paversti efektyvesniu, greitesniu ir į tikslą orientuotu pagalbininku tiek dirbantiesiems, tiek darbo vietas kuriantiesiems. Be to, jei kalbame apie poreikį susigrąžinti išvykusius gabius ir kvalifikuotus mūsų žmones, būtent M.Dargužaitės su jos įspūdinga tarptautine karjera prisijungimas prie mūsų Vyriausybės komandos parodo, kad Lietuvą galima ir būtina kurti čia, Lietuvoje“, – komentare BNS sakė premjeras.

BNS kol kas nepavyko susisiekti su M.Dargužaite.

S.Skvernelis taip pat pažymėjo, kad Vyriausybės kanceliarijai keliamas uždavinys – tapti „proaktyvia viešojo sektoriaus pokyčių koordinatore, besiremiančia objektyviais duomenimis“ ir struktūra, kuri iš esmės įvertina esamų funkcijų bei tam skiriamų lėšų panaudojimo efektyvumą.

„Taip pat siekiame iš esmės pakeisti darbo valstybei įvaizdį, norime kelti viešojo sektoriaus našumą bei darbo kokybę“, – teigė ministras pirmininkas.

M.Dargužaitė pastaruoju metu buvo Danijos investicijų bendrovės „Northern Horizon Capital“ (NHC) valdybos narė. Nuo 2015-ųjų kovo iki gruodžio ji vadovavo Didžiosios Britanijos banko „Barclays“ technologijų centrui Lietuvoje.

2014-ųjų vasarį M.Dargužaitė pasitraukė iš „Investuok Lietuvoje“ generalinės direktorės posto. Tuomet ji tvirtino, kad išsiskyrė jos ir Vyriausybės požiūriai.

JAV investicijų banko „Goldman Sachs“ viceprezidente Niujorke dirbusi M.Dargužaitė į Lietuvą grižo tuometinio premjero Andriaus Kubiliaus kvietimu – ji 2011-ųjų birželį tapo buvusio ūkio ministro Rimanto Žyliaus patarėja ir kuravo valstybės valdomų įmonių efektyvumo didinimo, rizikos kapitalo ir finansų inžinerijos sritis, taip pat patarė ekonomikos ir finansų klausimais.

M.Dargužaitė JAV Midilburio koledže yra įgijusi matematikos ir ekonomikos bakalauro, Prinstono universitete – optimalios veiklos tyrimų ir finansų inžinerijos magistro laipsnį.

Karjerą ji pradėjo 1999-aisiais investicijų banke „Donaldson, Lufkin & Jenrette“ Niujorke, vėliau 7-erius metus dirbo „Goldman Sachs“.

Opozicijos smūgiai

Seimo opozicija septynioliktosios Vyriausybės programoje pasigedo nemažos dalies prieš Seimo rinkimus dalytų pažadų.

„Mes pabandėme įvertinti pačią Vyriausybės programą. Mes padarėme Lietuvos valstiečių ir žaliųjų rinkimų programos analizę ir kartu palyginome su socialdemokratų programa. Rezultatai nuliūdino, kad 47 proc. tarp prieš rinkimus duotų pažadų ir pasirašytų to paties Ramūno Karbauskio ir Sauliaus Skvernelio, ir socialdemokratų skiriasi“, – antradienį per Seimo posėdį sakė opozicinės „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos seniūnas Remigijus Žemaitaitis.

„Atsirado tokie žodžiai kaip „sieksime“, „tikėtina“, „galimai“, „planuosime“, „matysime“, „žiūrėsime“. Po to atsiranda žodis, kad palaukite du mėnesius, mes turėsime veiksmų planą. Norėčiau paklausti, kodėl skiriasi Vyriausybės programa tarp kalbamų žodžių“, – sakė jis.

Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis taip pat Vyriausybės programoje nerado prieš rinkimus duotų pažadų.

„Įdomiausias dalykas šiandien yra tai, kad kolega iš kitos frakcijos Ramūnas Karbauskis sako, kad visi pažadai, kurie buvo pasakyti prieš rinkimus, bus įgyvendinti. Kadangi jų nerandame Vyriausybės programoje, galvojame, gal yra alternatyvi Vyriausybės programa, kurioje yra tie pažadai sudėlioti. Jeigu ne, akivaizdu, kad matome skilimą ir didelį neaiškumą“, – kalbėjo konservatorius.

Jis tvirtino Vyriausybės programoje pasigendąs politinės lyderystės, aiškios krypties įvardijimo.

„Iš ministrų ir iš premjero šiandien tik girdime analizavimo poreikį ir svarstymo būtinybę. Tokiu atveju didelė dalis visuomenės liks be savo pageidautų pokyčių“, – sakė G.Landsbergis.

Pasak R.Žemaitaičio, visą savaitę „tvarkiečiai“ analizavo paskirtųjų ministrų kalbas ir lygino jas su Vyriausybės programa.

„Beveik visų ministrų nuomonės ir pozicijos skiriasi nuo programos. Kad ir sveikatos srityje. Praėjusią savaitę paskirtasis ministras Aurelijus Veryga dalyvavo Sveikatos reikalų komitete, jis kaip ministras mato labai daug problemų, tikslų, tačiau programoje to nėra“, – teigė R.Žemaitaitis.

Jis sakė programoje nerandąs daug svarbių dalykų. Anot jo, nekalbama apie valstybės remiamų pajamų didinimą, nors jis nekeistas nuo 1998 metų, nekalbama apie jūrų uosto vystymą, apie gydymo įstaigų prieinamumą žmonėms, finansavimo sveikatos apsaugai didinimą, apie žvyrkelių asfaltavimo programą, urėdijų mažinimą ir kt.

„Noriu palinkėti ministrams: laikykitės savo programos, ne Vyriausybės, laikykitės savo žodžių ir savo tikėjimo“, – ragino R.Žemaitaitis.

Opozicinio Liberalų sąjūdžio lyderis Eugenijus Gentvilas savo ruožtu džiaugėsi, kad nemaža dalis rinkimų lozungų neatsidūrė Vyriausybės programoje.

„Pradėkime nuo pačios programos nekonkretumo. Kai kurie ministrai net pasigirdami sako, kad aš čia sąmoningai pats pridėjau ranką, kad neliktų konkrečių dalykų (...). Norėtųsi, kad būtent programoje atsirastų dalykai, kurie yra kaip Vyriausybės pažadas, kaip tikslas, kaip orientyras, į kurį mums reikia orientuotis“, – kalbėjo liberalas.

Jis atkreipė dėmesį, kad nemaža dalis Vyriausybės programoje pateiktų siūlymų reikalaus Konstitucijos pataisų, tačiau Seimo narys abejojo, ar valdančioji dauguma tam pasirengusi.

E.Gentvilui taip pat užkliuvo numatyti įvairūs draudimų griežtinimai.

„Norėčiau, kad būtų laisvės Lietuva, šiandien mes matome didėjančių, stiprėjančių draudimų Lietuvą“, – sakė jis.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos vardu kalbėjęs Virginijus Sinkevičius į kritiką atsakė, kad konkretūs darbai bus nurodyti Vyriausybės programos priemonių plane, o oponentus ragino pirmiausia baiminantis stiprios profesionalų Vyriausybės.

„S.Skverneliui pavyko suformuoti išties profesionalią Vyriausybę. Aš suprantu oponentų kritiką, kadangi jei ši Vyriausybė dirbs sėkmingai, žmonės visuomet reikalaus profesionalų Vyriausybės. Politikams tai grėsmė, nebegalės užimti ministrų postų. Bet ar to šiandien reikia Lietuvai? Lietuvai reikia ryžtingų pokyčių“, – sakė V.Sinkevičius.

Reaguodama į opozicijos kritiką Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė ironizavo, kad valdžios neturinčios partijos žino, kaip valdyti.

„Tam ir demokratija, kad opozicinės frakcijos galėtų pareikšti nuomonę dėl teikiamos programos ir pagrindinis demokratijos trūkumas, kad valdžios neturinčios partijos žino, kaip valdyti. Kaip, beje, ir praradusios, turiu omenyje ir save iš dalies, bet turiu pasiteisinimą, kad vis dėlto šešioliktoji Vyriausybė paliko pakankamai tvarkingą Lietuvos būseną“, – sakė socialdemokratė.

Kreipdamasi į opozicinius konservatorius ji sakė: „Jūs visada buvote dideli ir galingi vizijose, bet praktiniuose veiksmuose kažkaip to vaidmens nepasiekdavote. Socialdemokratai niekada neskambėjo didele vizijų išmone, bet tvarkingu, atsakingu valstybės valdymu.“

Vyriausybės programa sulauks ne tik valdančiųjų, bet ir mažumai priklausančios, nors opozicija nepasiskelbusios Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų frakcijos balsų. Šios frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė sakė, kad dalis S.Skvernelio Vyriausybės programos sutampa su jų partijos – dėmesys šeimai, skurdo ir atskirties mažinimui.

„Vyriausybės programoje siekiama darnos tiek žmogaus individualiame, tiek valstybės, visuomenės ir ekonominės raidos lygmenyse, veiksmus, sprendimus ir siekius grindžiant krikščioniško humanizmo vertybėmis. Galbūt per mažai konkretikos, per mažai įvardinta konkrečių veiksmų ir darbų planų, bet mes tikimės, kad tai bus pateikiama su kiekvienų metų biudžetu ir matysime teigiamą įgyvendinimo tendenciją“, – sakė R.Tamašunienė.

„Šiandien Vyriausybės programą mes galėtume palyginti su receptu įsisenėjusioms ir chroniškoms ligoms, kurios diagnozuotos labai seniai, tačiau gydymo buvusi Vyriausybė neskyrė, o šios Vyriausybės programa suteikia viltį, kad tas receptas ir paskirtieji vaistai mūsų visuomenėje suveiks ir teigiamų pokyčių sulauksime“, – kalbėjo LLRA-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnė.

Naujosios Vyriausybės programoje didelis dėmesys skiriamas socialiniams klausimams: visokeriopai paramai šeimai, įvaikinimo skatinimui, vaiko teisių apsaugai, kovai su smurtu, gimstamumo didinimui. Vyriausybė taip pat pasiryžusi mažinti alkoholio ir tabako prieinamumą, drausti reklamą, didinti atsakomybę už korupcinius nusikaltimus, mažinti valstybės įstaigų skaičių. Seimo rinkimų datą siūloma iš rudens perkelti į metų pradžią, įteisinti elektroninį balsavimą, Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijas perkelti į Kauną, neleisti parlamentarams eiti ministrų pareigų, siekti įteisinti dvigubą pilietybę.

Pinigus savivaldybėms skirstys kitaip

Nuo 2018 metų gali keistis gyventojų pajamų mokesčio (GPM) paskirstymo savivaldybėms tvarka, pranešė paskirtasis premjeras Saulius Skvernelis. Pasak jo, nauja tvarka turėtų skatinti savivaldybes donores pritraukti investicijas ir surinkti kuo daugiau mokesčio.

„Yra atlikta (jaunųjų profesionalų programos „Kurk Lietuvai“ – BNS) studija ir labai aiškūs pasiūlymai – mes juos tiesiog paimsime ir įgyvendinsime (...) – siūlo kaip alternatyvą gyventojų pajamų mokesčio paskirstymą, atsižvelgiant ne į dabar savivaldybes donores ir dotuotojas, bet visiškai kitokiu principu. Jis iš esmės priimtinas“, – antradienį susitikime su Seimo opozicijai priklausančiais konservatoriais teigė paskirtasis premjeras.

Vėliau BNS S.Skvernelis sakė, kad dabartinė praktika yra ydinga.

„Atskiros savivaldybės tampa donorėmis, kurios, jeigu pritraukinėja investicijas, vysto savo ekonomiką, dotuoja kitas savivaldybes ir atsiranda toks – ko mums stengtis, jeigu, kas yra virš brūkšnio, iš mūsų neima. Turi būti kriterijai, kurie aiškiai pasakytų, kaip toms savivaldybėms, kurios yra už brūkšnio, temptis į viršų ir kaip nežlugdyti tų, kurios yra donorės“, – BNS sakė S.Skvernelis.

Jis nedeatalizavo, kaip konkrečiai bus skirstomas GPM, bet sakė, kad nauja tvarka galėtų būti taikoma nuo 2018 metų: „2018 metų sausio 1 diena galėtų būti greičiausiai įgyvendinta“.

Paskirtais finansų ministras Vilius Šapoka BNS teigė, kad šiuo klausimu dar per anksti kalbėti.

„Naujas principas bus toks, kad leistume savivaldybėms daugiau finansinio savarankiškumo, bet, aišku, atitinkamai išlaikant atskaitomybę ir kontrolę. Dėl detalių turėsime gilesnę diskusiją“, – teigė V.Šapoka.

„Jausdamosi daugiau nepriklausomos, savivaldybės galės efektyviau valdyti savo lėšas“, – pridūrė jis.

2015 metų birželį Konstitucinis Teismas paskelbė, kad Vilniui tenkančios GPM dalies ribojimas be aiškaus pagrindimo prieštarauja Konstitucijai. Į Teismą 2012 metais kreipusis sostinės valdžia reikalavo atlyginti jai 277,9 mln. eurų patirtų nuostolių dėl negauto GPM, be to, prašė įpareigoti valstybę 2013 metais nustatyti Vilniui 60 proc. GPM tarifą vietoj tuo metu buvusių 40 procentų. Vėliau ši dalis buvo padidinta iki 48 proc.

Dabar mokestis patenka į tos savivaldybės biudžetą, kurios teritorijoje žmogus registruotas ir turi nuolatinę gyvenamąją vietą.

2017 metais valstybės biudžetas turėtų gauti beveik 22 proc. (340 mln. eurų) surinkto GPM mokesčio, o 78 proc. (1,215 mlrd. eurų) bus paskirstyta savivaldybėms: Vilniui tektų 45,9 proc. lėšų, surinktų savivaldybėje, Kaunui – 75,1 proc., Klaipėdai – 91,2 proc., kitoms savivaldybėms – 100 proc.

Socialinis modelis – iki kitų metų liepos

Darbo rinką ir socialinį draudimą pertvarkantis socialinis modelis bus pataisytas iki 2017 metų liepos, kad per pusmetį verslas ir gyventojai galėtų pasirengti būsimoms naujovėms, sako paskirtasis Vyriausybės vadovas.

„Iki liepos 1 dienos visi reikalingi teisės aktai, kalbant apie vienos ar kitos reformos įgyvendinimą, turi būti priimti, kad išliktų šeši mėnesiai pasiruošimui, ypač kas susiję su mokestiniais pertvarkymais, ir sauso 1 dieną (2018 metų – BNS) galėtų startuoti. Teisinėje aplinkoje turime susitvarkyti iki liepos pirmosios“, – antradienį susitikęs su Seimo opozicijai priklausančiais konservatoriais, teigė Saulius Skvernelis.

Konservatorius Rimantas Jonas Dagys prognozavo, kad pataisyti socialinio modelio iki vasaros Seimas nespės.

Seimo pirmoji vicepirmininkė „valstietė“ Rima Baškienė yra teigusi, kad naujojo Darbo kodekso pataisų svarstymas vyks pavasario sesijoje.

Seimas jau svarsto siūlymą iki 2017 metų liepos atidėti dalies socialinio modelio įstatymų įsigaliojimą – tai leistų kitąmet sutaupyti apie 80 mln. eurų. Antradienį Seime planuotos diskusijos atidėtos kitam posėdžiui, nes pataisas nori įvertinti naujoji Vyriausybė.

Pagal „valstiečių“ ir socialdemokratų siūlomus pakeitimus, iš Valstybinio socialinio draudimo įstatymo siūloma išbraukti nuostatą, kad iki liepos sudaromoms terminuotoms darbo sutartims nedarbo draudimo įmokos tarifas būtų didinamas dukart. Taip pat siūloma visiškai atšaukti Seimo anksčiau numatytas „Sodros“ įmokų lubas ir keisti valdžios įsipareigojimą darbdaviams kasmet po 1 procentinį punktą mažinti darbdavio įmoką „Sodrai „, kuri dabar siekia 31 procentą.

S.Skvernelis Seime yra teigęs, kad dialogas su socialiniais partneriais – profesinėmis sąjungomis ir darbdaviais – leidžia teigti, kad po pusmečio taisymo socialinis modelis bus „visiškai kitoks“.

Lietuva Europos Komisijos prašo naują socialinį modelį pripažinti struktūrine reforma ir su juo susijusioms išlaidoms taikyti išlygą, skaičiuojant 2017 metų viešųjų finansų deficitą. Šios išlaidos dabar siekia 243 mln. eurų ir sudaro apie 0,6 proc. prognozuojamo bendrojo vidaus produkto.

Lapkričio pradžioje baigiantys kadenciją parlamentarai Darbo kodeksą šiek tiek pataisė. Pakeitimai priimti, atsižvelgiant į prezidentės Dalios Grybauskaitės pastabas. Tada parlamentarai nutarė veto atmesti, bet pagal prezidentės siūlymus teikti pataisas ir patobulinti kodeksą. Seimas priėmė pakeitimus dėl šešių prezidentės pastabų, o dar į 13 kol kas neatsižvelgė.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"