TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Seimas nesiėmė skubiai svarstyti pataisų dėl žurnalistų šaltinių apsaugos

2013 11 19 12:18
Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Seimas antradienį po pateikimo ėmėsi prezidentės Dalios Grybauskaitės pasiūlytų pataisų dėl žurnalistų šaltinių apsaugos.

Visuomenės informavimo įstatymo bei Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) pakeitimų projektą valstybės vadovė siūlė svarstyti ypatingos skubos tvarka, tačiau tam Seime nepritarta. Už ypatingą skubą balsavo 7 parlamentarai, 16 buvo prieš, 60 susilaikė.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko socialdemokrato Juliaus Sabatausko siūlymu, projektus aptaręs komitetuose Seimas juos svarstys pavasario sesijoje, tai yra ne anksčiau kaip kitų metų kovą.

Už prezidentės pateiktą Visuomenės informavimo įstatymo pataisos projektą po patiekimo balsavo 53 Seimo nariai ir 22 susilaikė, balsuojant dėl BPK pataisos projekto 43 buvo už, trys - prieš, susilaikė 26 parlamentarai.

Pagal Visuomenės informavimo įstatymo pataisą siūloma atskirai reglamentuoti, kad įpareigoti atskleisti informacijos šaltinį arba atlikti kratą pas žurnalistus būtų galima, tik jeigu jau buvo išnaudotos visos kitos informacijos šaltinio atskleidimo priemonės.

Taip pat būtų palikti ir šiuo metu įstatyme įrašyti ribojimai - jog informacijos šaltinį teismo sprendimu atskleisti būtina dėl gyvybiškai svarbių ar kitų ypač reikšmingų visuomenės interesų, taip pat siekiant užtikrinti, kad būtų apgintos asmenų konstitucinės teisės ir laisvės bei kad būtų vykdomas teisingumas.

Pagal prezidentės teikiamas Visuomenės informavimo įstatymo ir Baudžiamojo proceso kodekso pataisas, žurnalistas galėtų susipažinti su prokuroro reikalavimu atskleisti informacijos šaltinį ir teismui pateikti savo argumentus.

Pataisas pristačiusi prezidentės patarėja Rasa Svetikaitė pažymėjo, kad šiuo metu įstatymo nuostata dėl žurnalisto šaltinio apsaugos taikoma formaliai.

"Pirmas veiksmas, kurio griebiamasi - eiti į teismą ir prašyti teisėjo įpareigoti žurnalistą, kad atskleistų šaltinį. Strasbūro teismo praktika šioje vietoje yra visiškai vienareikšmė - tokios priemonės yra kraštutinės, jos gali būti taikomos, bet tik tada, kai teisėsauga išnaudoja visas kitas priemones tyrimui atlikti", - pristatydama pataisas sakė R.Svetikaitė.

"Įstatymai nustato labai plačius žurnalistų saviraiškos laisvė ribojimo pagrindus ir tokiu būdu suponuoja plačią teismo diskreciją dėl sprendimų, susijusių su prievartiniu informacijos šaltinio atskleidimu. Nėra įstatyme aiškiai nustatytos pareigos įsitikinti, kad kitų alternatyvių informacijos šaltinio atskleidimo priemonių neegzistuoja arba jos jau yra išnaudotos, taip vadinamojo būtinumo demokratinėje visuomenėje testo", - kalbėjo prezidentės atstovė.

Taip pat pataisos įtvirtintų galimybę įslaptinti informacijos šaltinį, kurį vykdydamas teismo įpareigojimą atskleistų žurnalistas.

Abejones dėl pataisos kėlę Seimo nariai svarstė, jog įstatymo redakcija ir šiuo metu yra tinkama, o problema kyla dėl netinkamai nuostatą taikančių teisėjų. "Šita redakcija neišgelbės mūsų nuo teisėjo, kuris manys, kad eiti daryti poėmius pas žurnalistus, vestis juos į apklausą yra protingiausias žingsnis. Ar nemanot, kad visų pirma riekia būti griežtesniems, reiklesniems teisėjams, kurie priima tokius sprendimus", - sakė socialdemokratas Algirdas Sysas.

Socialdemokratui šiuo klausimu pritarė ir konservatorius Kęstutis Masiulis. "Ar reikia papildomų barjerų, kai ir taip turėtų veikti protingumo norma ir kriterijai. Nuo neprotingai besielgiančių teisėjų niekas negali apsaugoti", - kalbėjo K.Masiulis, - "Manau, kad ir be šitos pataisos teisėjai turėtų būti protingi ir vadovautis protingumo kriterijumi, o kad jie taip nedaro, reikia kažką galvoti dėl teismų valdymo gerinimo".

BPK pataisos numato, kad žurnalistas galėtų susipažinti su prokuroro reikalavimu atskleisti informacijos šaltinį ir teismui pateikti savo argumentus. Šiuo metu įstatymai leidžia ikiteisminio tyrimo teisėjui tik gavus prokuroro prašymą savo kabinete priimti nutartį, kuria žurnalistas įpareigojamas atskleisti informacijos šaltinio paslaptį.

Dar atskirai kodekse siūloma įtvirtinti, kad šaltinio paslapties garantijų turi būti laikomasi atliekant kratą žiniasklaidos priemonių ar žurnalistų patalpose. Šiuo metu Baudžiamojo proceso kodekse šaltinių paslapties apsauga tiesiogiai reglamentuojama tik tiek, kiek tai susiję su liudytojų parodymais.

Pataisos numatytų, kad darant kratą pas žurnalistus ar leidėjus "visais atvejais būtinas prokuroro bei žurnalistų ir leidėjų organizacijų atstovų susirinkimo arba šios patalpos savininko ar naudotojo pasiūlyto kviestinio dalyvavimas".

Šioms pataisoms prieštaravę parlamentarai kėlė abejones, kad toks reguliavimas gali tapti priedanga pasinaudojus žiniasklaidos vardu užsiimti kriminaline veikla.

"Aš šitam įstatymui turiu labai daug abejonių, jeigu įsiregistruoja - o dabar labai lengva internete įregistruot kokį puslapėlį, dar su tokiais keliais draugeliais įsteigti leidėjų organizaciją, ir tu turi specialią apsaugą, gali užsiiminėti nežinia kuo, kriminaline veikla, o tau galioja speciali apsauga, tave turi ginti organizacijos atstovai, kai tavęs ateis kratyti, nes neva esi žurnalistas, o išties veiki ką kita", - sakė konservatorius K.Masiulis.

"Darbietis" Kęstutis Daukšys kėlė klausimą, jog nusikalstamas veikas tokiu būdu galės slėpti ir patys žurnalistai. "Jeigu aš teisingai suprantu, kad bet kokiu atveju, jeigu esi žurnalistas arba leidėjas, tai jis turi imunitetą darant kratą bet kokiu pagrindu - ar jis nužudė, ar jis apsivogė, ar dar ką nors, kol nedalyvaus žurnalistų sąjungos atstovas, pas jį krata nebus daroma. Taip kratą bus galima išlaikyti šešioms valandoms, parai, dviem paroms, jei savaitgalis, ar tai nepadės sunaikinti įkalčių ar kitų dalykų?" - sakė K.Daukšys.

Prezidentės patarėja R.Svetikaitė pažymėjo, jog tokios nuostatos galiotų tik saugant žurnalisto informacijos šaltinį, o ne bet kokiais atvejais. "Šitas straipsnis skirtas tiems atvejams, kai krata ar poėmis daromi tam tikru tikslu, šiuo atveju mes kalbame apie informacijos šaltinio atskleidimą", - sakė patarėja.

Seimo narių Mišrios grupės atstovas Povilas Urbšys kritikavo dar vieną prezidentės siūlymą, kad kratos metu būtų daromas garso ir vaizdo įrašas - tokie pakeitimai pasiūlyti ne atsirai žurnalistams, o visiems piliečiams. "Ar tai nepažeistų teisės į privatų gyvenimą? Antras klausimas, kiek kratų padaroma Lietuvoje per metus, ar tai nepareikalaus papildomų lėšų?" - sakė P.Urbšys.

Atsakydama į klausimą R.Svetikaitė pabrėžė, jog filmavimas kratos metu ir šiuo metu galimas, bet tik pareigūnų sprendimu. "Ir šiandien toks filmavimas galimas ir leidžiamas, bet jis galimas, kai tai reikalinga teisėsaugos pareigūnams. Tuo tarpu asmuo, jei jis nori, kad vėliau proceso metu turėtų tam tikrus įrodymus dėl jo, sakykime, teisės pažeidimų, jis tokios teisės reikalauti neturi. Šiuo atveju įtvirtinama bendra nuostata", - sakė patarėja.

Vėliau pataisų pateikimą komentuodama žurnalistams prezidentės patarėja nesiėmė vertinti, dėl kokių priežasčių Seime nepritarta prezidentės siūlymui pakeitimus svarstyti skubos tvarka.

"Vertinu taip - nuo ypatingos skubos perėjome prie pavasario sesijos, taip ir vertinu. Tai yra Seimo apsisprendimas", - žurnalistams sakė R.Svetikaitė.

Konstitucinis Teismas dar 2002 metais buvo pasisakęs, kad "teismas spręsti, ar žurnalistas turi atskleisti informacijos šaltinį, galėtų tik tuo atveju, kai jau yra išnaudotos visos kitos informacijos šaltinio atskleidimo priemonės", tačiau ši nuostata nebuvo perkelta į įstatymą.

Pataisos teikiamos atsižvelgiant ir į Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) praktiką. Strasbūre įsikūręs teismas keliose bylose yra pasisakęs, kad įpareigojimas atskleisti informacijos šaltinį ir kratos žurnalistų namuose pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją.

EŽTT laikosi pozicijos, kad žurnalistų apsauga yra vienas iš svarbiausių žiniasklaidos laisvės principų, nes nesant tokios apsaugos šaltiniai gali būti atgrasomi nuo pagalbos žiniasklaidai pranešti apie visuomenei reikšmingus klausimus. Pagal EŽTT praktiką, teisė išsaugoti informacijos šaltinį gali būti apribota, tik jei tai daroma siekiant teisėto tikslo ir yra būtina demokratinėje visuomenėje.

Taisyti su žurnalisto informacijos šaltinio apsauga susijusius įstatymus suskubta, kai Vilniaus miesto apylinkės teismas įpareigojo BNS redaktorę atskleisti informacijos šaltinį. Šių žingsnių imtasi, kai BNS pranešė apie Valstybės saugumo departamento perspėjimą valstybės vadovams ir dviem Seimo komitetams, jog Rusija rengia naujas aktyvias informacines atakas ir artimiausiu metu gali būti platinama dezinformacija apie prezidentę D.Grybauskaitę.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"