TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Seimas nesusiejo ataskaitų su užimama kėde

2013 06 14 6:00
fotkes/thumb/1193_siaulieneOG.jpg Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Tautos išrinktiesiems atskaitingų institucijų galvos gali toliau ramiai gyventi. Seimas vakar nepritarė dalies valdančiųjų iniciatyvai vadovų likimą susieti su jų parlamentui teikiamomis metinėmis veiklos ataskaitomis.

Seime sužlugo jam atskaitingų įstaigų vadovų galvų "lengvesnio kirsdinimo" akcija. Kaip paaiškėjo po antro balsavimo, parlamentarai vos dviem balsais atmetė “Tvarkos ir teisingumo” (TT) frakcijos seniūno Petro Gražulio siūlymą, kad, nepritarus įstaigos vadovo veiklos metinei ataskaitai, Seimas balsuotų dėl jo atleidimo iš pareigų. Tokią iniciatyvą entuziastingai palaikė valdantieji “tvarkiečiai”, “darbiečiai” ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija.

Tiek valdančiosios koalicijos vairininkai socialdemokratai, tiek gausiausi opozicijos atstovai konservatoriai siūlymą įvertino skeptiškai. Lygiai prieš metus praėjusios kadencijos Seime būtent konservatorius Vaidotas Bacevičius pristatė analogišką būdą atsikratyti metinių ataskaitų testo neišlaikiusiais pavaldžių įstaigų vadovais. Tuometė opozicija su socialdemokratais priešakyje šį projektą aštriai kritikavo. Prezidentė Dalia Grybauskaitė taip pat pareiškė, kad tokios pataisos yra bandymas politizuoti teisėsaugos institucijas, ir joms nepritarė.

Komitetas nepalaikė

Seimo statuto pataisų svarstymas vakar vyko audringai. P.Gražulis siūlė dokumentą papildyti nuostata, kad, parlamentui nutarus nepritarti valstybės institucijos vadovo, kurį skiria Seimas, metinei veiklos ataskaitai, būtų balsuojama dėl jo atleidimo iš pareigų. Seimui priėmus nutarimą nepritarti vadovo, kurio skyrimui reikia jo sutikimo, metinei veiklos ataskaitai, parlamentas teiktų prezidentui siūlymą jį atleisti.

“Šiandien matome, kad ataskaitos gana formalios, joms nėra pasirengta, nes pareigūnai nejaučia atsakomybės. Esame parlamentinė valstybė, taip sustiprintume parlamentinę kontrolę”, - agitavo kolegas “tvarkietis”. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkas socialdemokratas Julius Sabatauskas atkreipė dėmesį, kad P.Gražulis siūlo taisyti visai ne tą statuto straipsnį. Be to, anot J.Sabatausko, blogai dirbantiems institucijų vadovams atleisti yra numatyta speciali – nepasitikėjimo - procedūra. Jis informavo, kad TTK “tvarkiečio” iniciatyvos nepalaikė.

Kaltino saugant saviškius

Per pirmą balsavimą P.Gražulio siūlymui buvo pritarta vos vieno balso persvara: 54 Seimo nariai buvo "už", 23 - "prieš", 30 susilaikė. Tačiau liberalui Kęstučiui Glaveckui apsižiūrėjus, kad paspaudė ne tą mygtuką, nutarta balsuoti dar kartą. Tąkart sprendimui priimti pritrūko dviejų balsų.

“Tai absurdas. Valdžią visiškai išleidžiame iš rankų. Iš Seimo gali tyčiotis kas tik nori. Bet jūs patys leidžiate iš savęs tyčiotis!” – piktinosi P.Gražulis. Jis tikino, kad su Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos seniūne Irena Šiauliene ir visa valdančiąja dauguma buvo sutarta pataisoms pritarti. “Ką socdemams kas nors per naktį padarė, kad jie keičia savo nuomonę? Pasakykite mums!” - karščiavosi "tvarkiečių" seniūnas.

Jam pritarė “darbietis” Kęstutis Daukšys. Jo nuomone, taip ir konservatoriai, ir socialdemokratai stengiasi apsaugoti aukštose kėdėse sėdinčius saviškius. “Jie nieko neveikia, tik atneša į Seimą tuščias ataskaitas. Ir tai yra svarbiau negu tautos gerovė - šis balsavimas tai įrodė”, - pareiškė K.Daukšys.

Sukeltų chaosą

I.Šiaulienės teigimu, pagal P.Gražulio pasiūlytą formuluotę neįmanoma atstatydinti pareigūno nesukeliant valstybėje chaoso. Be to, tokia procedūra turi būti numatyta ir tų institucijų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose.

“Kita vertus, keisti institucijų vadovus paprasta balsų dauguma būtų nesolidu ir nerimta. Mes juk žinome, kiek per tokias ataskaitas salėje būna Seimo narių, - neretai vos 30 sėdi”, - LŽ sakė LSDP frakcijos seniūnė. Anot jos, frakcijos posėdyje buvo prisiminta ir ankstesnės vaiko teisių apsaugos kontrolierės, dabar Seimo narės Rimantės Šalaševičiūtės atleidimo istorija, kai niekas pernelyg nesigilino į jos pateiktus argumentus, tik skubėjo kuo greičiau kontrolierės atsikratyti. I.Šiaulienė tvirtino mėginusi įtikinti P.Gražulį, kad šis pakeistų savo poziciją, bet nesėkmingai. “Pasirinktas būdas tikrai neveiksmingas, todėl nematėme galimybės jam pritarti”, - aiškino parlamentarė.

Šiuo metu Seimui yra atskaitingos 22 institucijos, tarp jų – Valstybės kontrolė, Vaiko teisių apsaugos, Lygių galimybių kontrolierių, Seimo kontrolierių įstaigos, Valstybinė lietuvių kalbos, Vyriausioji tarnybinės etikos, Vyriausioji rinkimų komisijos, Valstybės saugumo departamentas, Generalinė prokuratūra, Specialiųjų tyrimų tarnyba ir kitos. Vienų vadovus skiria Seimas, kitų – prezidentas, Seimui pritarus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"