TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Seimas pasimetė procedūrose: spręs Konstitucinis Teismas

2013 11 07 16:23
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Seimas ketvirtadienį kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT) dėl Konstitucijos pataisų priėmimo procedūrų, taip reaguodamas į abejones dėl pagrindinio šalies įstatymo keitimo, kuris atvertų kelią Rolandui Paksui dalyvauti rinkimuose.

Į KT kreiptasi dėl 2006 metais priimtos Konstitucijos pataisos, kuri reglamentuoja Lietuvos banko veiklą, tačiau teismo prašoma pasisakyti dėl jos priėmimo aplinkybių. Kreipimosi iniciatoriai teigia, kad jis padės išsiaiškinti, ar svarstymo metu gali būti keičiama pirminis siūlymas dėl pataisos.

Už nutarimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą balsavo 64 Seimo nariai, prieš buvo penki parlamentarai.

Konstitucinio Teismo išaiškinimo prašoma viešai iškėlus abejones dėl antrojo priėmimo laukiančio Konstitucijos pataisos projekto, kuris į pagrindinį šalies dokumentą įrašytų kandidatavimo po apkaltos galimybę. Tokia pataisa kartu su atskiru konstituciniu įstatymu atvertų kelią rinkimuose dalyvauti per apkaltą iš prezidento posto pašalintam partijos "Tvarka ir teisingumas" lyderiui europarlamentarui Rolandui Paksui.

"Pastaruoju metu viešai buvo išreikštos teisiškai motyvuotos abejonės, jog tai, kad Konstitucijos 147 straipsnio 1 dalyje nustatyti konkretūs Konstitucijos keitimo iniciatyvos subjektai be kita ko reiškia, kad svarstant Konstitucijos keitimo įstatymo projektą Seime jis negali būti keičiamas, juo labiau iš esmės", - rašoma kreipimesi į KT.

Kadangi kreiptis į KT dėl dar nepriimtos pataisos nėra galimybės, valdantieji inicijavo kreipimąsi dėl kito Konstitucijos straipsnio pakeitimo, kurį svarstant Seime irgi buvo nutolta nuo pirminės iniciatorių pasiūlytos versijos.

"Pastebėtina, kad priimta įstatymo redakcija buvo pateikta Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto ir esmingai turinio prasme skyrėsi nuo Seimo narių grupės inicijuotos Konstitucijos pataisos", - pažymima nutarime.

Minėta Konstitucijos pataisa dėl Lietuvos banko iš pagrindinio šalies įstatymo išbraukė nuostatą, kad "pinigų emisijos teisę turi tik Lietuvos bankas". Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas socialdemokratas Julius Sabatauskas tvirtina, kad iškeltas klausimas dėl pataisos konstitucingumo Lietuvos siekiui įsivesti eurą kliūčių nesudarys.

Kaip žurnalistams komentuodamas situaciją sakė J.Sabatauskas, jei ir bus pripažintas prieštaravimas, Seimas turės pakankamai laiko Konstituciją pakeisti dar kartą, tačiau tuo pačiu sakė neabejojantis, jog KT prieštaravimų dėl procedūrų neįžvelgs.

"Aš netikiu tokiu KT sprendimu (kad būtų nustatytas prieštaravimas - red.), kitas momentas, net jeigu taip ir galėtų pasakyti, kad neva buvo pažeista procedūra, (...) mes dar šiemet galėtume pradėti šios pataisos sugrąžinimą (Konstitucijos 125 straipsnio dabartinės nuostatos - red.), vadinasi, jau pavasario sesijoje būtų priimtas sprendimas. Bet aš tikrai tuo netikiu, nes argumentacijoj pasakyta, kad KT doktrinoj ne vienam nutarime yra pasakyta, kad Seimo konstitucinė pareiga vadovautis Statutu. Aš įsitikinęs, kad procedūra nebuvo pažeista", - sakė J.Sabatauskas.

Kreiptis į KT dėl Konstitucijos keitimo procedūrų pasiūlė TTK vadovas J.Sabatauskas, kad būtų išsklaidytos abejonės dėl Konstitucijos projekto koregavimo svarstymo Seime metu.

Tokios abejonės iškeltos Seime po pirmojo priėmimo pritarus Konstitucijos pataisos projektui, kurios atvertų kelią rinkimuose dalyvauti pašalintiems per apkaltą dėl Konstitucijos šiurkštaus pažeidimo arba priesaikos sulaužymo.

Abejones dėl šiuo metu Seime antrojo priėmimo laukiančios Konstitucijos pataisos, kuri reglamentuoja kandidatavimo po apkaltos galimybes, iškėlė buvęs KT pirmininkas, Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjas Egidijus Kūris. Jis pareiškė, kad Konstitucijos pataisa dėl kandidatavimo po apkaltos gali prieštarauti Konstitucijai dėl jos priėmimo tvarkos.

Pasak E.Kūrio, problema ta, kad Konstitucijos pataisą gali pateikti 300 tūkst. piliečių arba ne mažiau kaip 36 Seimo narių grupė, tuo metu minima pataisa išties pateikta Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK). Jis pažymėjo, kad pataisą dėl kandidatavimo galimybių po apkaltos inicijavo ir pateikė, kaip ir reikalauja Konstitucija, parlamentarų grupė, ir buvo siūloma keisti Konstitucijos 56 straipsnį. Tuo metu po pateikimo pritarus ir ėmus projektą nagrinėti Seime, Teisės ir teisėtvarkos komitetas projektą pakeitė, su siūlymu keisti jau kitą - 74-ąjį - straipsnį.

TTK pirmininkas J. Sabatauskas laikosi pozicijos, kad Konstitucijos pataisos projektas, kaip ir nurodo pagrindinis šalies įstatymas, svarstytas pagal Seimo statute nustatytas procedūras.

"Tada kas antra Konstitucijos pataisa tokia pat neteisėta, nes iš esmės pasikeitė turinys", - į E.Kūrio argumentą, jog projektas TTK pakeistas iš esmės, atsakė J. Sabatauskas.

Seimas spalio 22 dieną per pirmąjį priėmimą pritarė Konstitucijos pataisai, kuria sprendžiamas per apkaltą pašalintų asmenų klausimas. Konstitucijos pataisai priimti reikia, kad dėl jos Seimas balsuotų du kartus, su trijų mėnesių pertrauka. Per kiekvieną priėmimą reikia, kad už pataisą balsuotų ne mažiau kaip 94 Seimo nariai.

Pagal Konstitucijos pataisą, šalies pagrindinis įstatymas būtų papildytas nuostata, kad "už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą ar priesaikos sulaužymą apkaltos proceso tvarka iš užimamų pareigų pašalintas arba Seimo nario mandato netekęs asmuo gali būti renkamas ar skiriamas į pareigas, kurias pradėti eiti galima tik davus Konstitucijoje numatytą priesaiką, kai išnyksta konstituciniame įstatyme nustatyti apribojimai".

Konstitucijos pataisomis siekiama įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimą dėl per apkaltą pašalintų asmenų kandidatavimo per rinkimus. EŽTT konstatavo, kad dabartinis draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose iš prezidento pareigų atstatydintam Rolandui Paksui yra neproporcingas jo padarytam nusižengimui.

KT yra konstatavęs, kad asmuo, kuris per apkaltą buvo pašalintas iš prezidento, Konstitucinio Teismo pirmininko ir teisėjo, Aukščiausiojo Teismo pirmininko ir teisėjo, Apeliacinio teismo pirmininko ir teisėjo pareigų ar buvo panaikintas jo Seimo nario mandatas, niekada negali eiti tokių Konstitucijoje nurodytų pareigų, kurių ėjimo pradžia yra susijusi su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu.

R.Paksas prezidento pareigų neteko 2004 metų balandį. Jam buvo surengta apkalta dėl priesaikos sulaužymo ir šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo, kai jis išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"