Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
LIETUVA

Seimas pasipriešino Dalios Grybauskaitės pataisoms dėl vadovų kadencijų

 
2017 06 01 14:29
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Seimas ketvirtadienį nusprendė iš naujo nebenagrinėti prezidentės Dalios Grybauskaitės su pataisomis grąžinto įstatymo dėl biudžetinių įstaigų vadovų kadencijų skaičiaus.

Prezidentės patarėjai Linai Antanavičienei pristačius šalies vadovės veto motyvus, pagal Seimo statutą buvo balsuojama – grąžintą įstatymą svarstyti iš naujo su šalies vadovės pasiūlymais ar laikyti nepriimtu.

35-iems Seimo nariams balsavus, kad įstatymas būtų svarstomas iš naujo, o 47-iems – už tai, kad įstatymas būtų laikomas nepriimtas, kadencijos biudžetinių įstaigų vadovams neįteisintos, pasilikta prie dabartinio teisinio reguliavimo.

Seimas gegužės pradžioje priėmė dar praėjusios kadencijos Vyriausybės pateiktą Biudžetinių įstaigų įstatymo projektą iš esmės jį pakeisdamas – numatydamas kadencijas biudžetinių įstaigų vadovams, bet neribodamas jų skaičiaus. Vyriausybė siūlė nustatyti, kad biudžetinės įstaigos vadovas, dirbantis pagal darbo sutartį, gali eiti vadovo pareigas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.

Šalies vadovė grąžino įstatymą su siūlymu įstaigų vadovams nustatyti penkerių metų kadenciją bei įtvirtinti, kad tas pats asmuo vadovu būtų skiriamas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės, o po pirmos kadencijos pretenduodamas toliau eiti pareigas, jis privalėtų iš naujo dalyvauti konkurse.

„Priimtas įstatymas sudaro visas galimybes eiti pareigas vienoje institucijoje amžinai, keičiant vieną kadenciją po kitos, nebus užtikrintas skaidrus biudžetinių įstaigų vadovų skyrimo ir veiklos vertinimo procesas. Toks skaidrumas būtinas, nes pirmiausia nuo vadovo priklauso, ar vyksta būtini pokyčiai viešajame sektoriuje. Deja, šiandien turime pripažinti, kad daugelio biudžetinių įstaigų vadovų negebėjimas keistis ir priešinimasis reformoms tampa labai sunkiai įveikiama kliūtimi“, – pristatydama veto sakė L.Antanavičienė.

Ji taip pat pabrėžė kad vadovų kadencijos yra ribojamos daugelyje viešojo sektoriaus institucijų, ir nėra priežasčių, kurios viešajame sektoriuje „pateisintų vieningos vadovų priėmimo į darbą tvarkos nebuvimą“.

„Daugelyje šalių aukščiausieji valstybės tarnautojai ir viešųjų įstaigų vadovais skiriami fiksuotam laikui. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje, Danijoje, Italijoje, Švedijoje, Belgijoje, Nyderlanduose. Ir tas sąrašas tikrai yra ilgesnis, aukščiausio lygio tarnautojams yra suteikiama galimybė vienoje vadovaujančioje pozicijoje išdirbti dvi kadencijas. Vėliau yra privalomas horizontalus jo judėjimas į panašaus lygio pareigas kitoje institucijoje“, – argumentavo patarėja.

Tuo metu Seimo nariai kėlė klausimus, kodėl reikia keisti gerai dirbančius vadovus, ką jie veiktų pasibaigus kadencijų laikui, ar bus rasta pamaina į jų vietą, abejojo dėl rotacijos principo tikslingumo.

Konservatorius Mykolas Majauskas sakė, kad Konstitucija apibrėžia kadencijas vienintelei institucijai – prezidento, ir klausė, kodėl „prezidento institucija nori pritaikyti tą patį principą visiems kitiems – akcinėms bendrovėms, valstybės įstaigoms, kultūros įstaigoms, biudžetinėms įstaigoms?“.

„Kad kadencijos ir ne tik kadencijos, bet ir jų ribojimas yra labai veiksminga priemonė efektyvinant viešojo valdymo sektoriaus institucijų darbą, tikrai sugalvojo ne Lietuvos prezidentė. Yra daugybė tyrimų, yra daugybė studijų, yra daugybė tarptautinių organizacijų rekomendacijų, kad tai yra veiksminga priemonė ir tai yra plačiai tarptautinėje praktikoje taikoma priemonė. Tikrai yra ne vienas darytas EBPO tyrimas, kad kadencijų įvedimas, vadovų mobilumas, jų pastovus judėjimas tikrai duoda teigiamų rezultatų“, – atsakė L.Antanavičienė.

„Man atrodo, jūs čia kalbate tokius teorinius dalykus, lyg egzistuotų koks nors stebuklingas tas ribotų kadencijų metodas, kuris esmingai pagerina padėtį“, – replikavo konservatorius Jurgis Razma ir vardijo jo apygardoje Plungėje dirbančius įstaigų vadovus klausdamas, kas juos pakeis įsigaliojus naujai tvarkai.

Konservatorius Edmundas Pupinis kalbėdamas dėl motyvų tvirtino, kad rotacijos mechanizmas galimas didžiuosiuose miestuose, bet „to praktiškai neįmanoma (įgyvendinti) mažuosiuose miestuose, kur žmonės yra gana pririšti prie savo vietos“.

Jo frakcijos kolega M.Majauskas ragino „baigti žaisti su tomis kadencijomis“ ir balsuoti už tai, kad įstatymas būtų nepriimtas, tam, „jog sekančiame raunde nereikėtų kalbėti apie 71 balsą“. Tiek balsų reikia norint atmesti prezidento veto – tokiu atveju lieka galioti Seimo priimtas įstatymas.

Seimas gegužės pradžioje priimdamas įstatymą nustatė, kad biudžetinių įstaigų vadovai į darbą priimami konkurso būdu 4 metų kadencijai, neribojant jų skaičiaus. Pasibaigus pirmajai kadencijai, darbo sutartis būtų pratęsiama antrajai, po šios iš pareigų atleistas vadovas turi teisę iš karto vėl dalyvauti konkurse.

Prezidentės D.Grybauskaitės veto dėl biudžetinių įstaigų vadovų kadencijų kritikavo atstovai tiek iš valdančiųjų, tiek iš opozicijos. Kritikai teigė, valstybės vadovės siūlymas nepasiektų norimo rezultato, bet sukurtų naujų problemų regionuose.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"