TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Seimas per kanceliarijos langą

2011 06 02 0:00
J.Mileriaus galvos sopulys - didžiulės įstaigos veikla.
Martyno Ambrazo (ELTA) nuotrauka

Seimo kanceliarijai pusantrų metų vadovaujantis Jonas Milerius neslepia, kad šis laikas jam buvo nelengvas. Be kita ko, nemažai nervų pareikalavo tebesitęsiantis vadinamasis kanceliarijos kasos skandalas. Jo pasekmės, kaip prognozuoja kancleris, bus juntamos dar ilgai.

"Tačiau būta ir sunkesnių laikų", - nenusimena J.Milerius, vadovaujantis vienai svarbiausių valstybės įstaigų. Seimo kanceliarija - didelė "įmonė", joje dirba apie 500 valstybės tarnautojų ir pagal sutartis dirbančių asmenų. Dar 466 etatus užima politinio (asmeninio) pasitikėjimo tarnautojai. Skaičiai įspūdingi, tačiau, pasak J.Mileriaus, aukštos klasės teisininkų, informatikos specialistų ir gerų kalbininkų vis dar trūksta. Seimo valdybos suburta teisininkų darbo grupė pateikė siūlymus, kaip būtų galima keisti parlamentarų darbo ir buities sąlygas. Prognozuoti, ar naujovės sulauks politikų pritarimo, Seimo kancleris JONAS MILERIUS vakar nesiėmė.

- Pone kancleri, iš kokių šaltinių, be biudžeto lėšų, gyvena Seimas?

- Daugiausia lėšų surinkdavome iš patalpų nuomos. Deja, pelningiausias iki šiol mūsų nuomininkas - SEB bankas, įsikūręs Seimo viešbutyje, nusprendė nuomotis mažiau patalpų. Dėl to metinės pajamos sumažės nuo 2,5 mln. litų iki 570 tūkst. litų. Dar maždaug 330 tūkst. litų Seimo kanceliarijos kišenę papildo viešojo maitinimo paslaugų teikėjai. 20 tūkst. litų kasmet sumokėdavo Seimui priklausiusių butų, kurie jau perduoti Turto bankui, gyventojai. Palangoje veikiantys poilsio namai "Viešnagė" kasą papildo 124 tūkst. litų, Švenčionių rajone įsikūrusi poilsiavietė "Siaurys" - 32 tūkst. litų. Tačiau ir šis šaltinis kitąmet išseks. Ši vasara paskutinė, kai Seimo nariai ir kanceliarijos darbuotojai galės ten atostogauti, nes poilsinės taip pat paruoštos perduoti Turto bankui. Seimo rūmuose veikiančios kirpyklėlės indėlis į mūsų kasą - 4 tūkst. litų. Visi už nuomą ir kitas paslaugas gauti pinigai jau daug metų naudojami komunalinėms paslaugoms apmokėti, įvairioms investicijoms, parlamento rūmų remontui. Šių metų Seimo biudžetas - 82 mln. 250 tūkst. litų.

- Kas įsikurs tose patalpose, iš kurių išsikraustys bankas?

- Žurnalistų etikos inspektorius, Valstybinė lietuvių kalbos komisija ir Transporto investicijų direkcija.

- Kiek per metus atsieina išlaikyti visus trejus Seimo rūmus?

- Didžiausias sumas sumokame už elektros energiją - per metus iki 1 mln. 360 tūkst. litų. Šiluma kainuoja apie 850 tūkst. litų, valymo paslaugos - 814 tūkst. litų, teritorijos valymas ir priežiūra - 240 tūkst. litų.

- Pradedate remontuoti istorinius - pirmuosius Seimo rūmus. Gal pasakysite, kuriai iš konkurse dalyvavusių 27 firmų bus patikėta ta garbė ir kokia darbų vertė?

- Kantrybės, dar kokį dešimtadienį negaliu nieko pasakoti, o tuomet paskelbsime viską, ką tik norite žinoti. Darbus numatyta atlikti nuo liepos 1-osios iki rugsėjo 10-osios. Bus pakeisti šių rūmų ketvirto aukšto langai, grindys, durys, išdažytos sienos, pakeistos lubos, iš vidaus apšiltintos lauko sienos, pakeista elektros instaliacija, įrengtos vėdinimo bei vėsinimo sistemos, televizijos ir kompiuterinis tinklas, sumontuota kolektorinė šildymo sistema. Biudžetui remontas nekainuos nė lito.

- Ne kartą buvo kilusi diskusija dėl Seimo viešbučio ateities. Siūlyta jį parduoti ir statyti naują, apskritai jo atsisakyti, o Seimo nariams mokėti butpinigius. Ar šiuo metu svarstomi kokie nors variantai?

- Ne. Tačiau aišku, kad ateityje sprendimo dėl Seimo viešbučio likimo teks ieškoti jau vien dėl to, kad paties pastato kokybė tikrai nedžiugina. Seimo valdybos sprendimu sudaryta teisininkų darbo grupė parengė naują Seimo narių darbo sąlygų įstatymo projektą, kuriame daug ką siūloma reglamentuoti kitaip nei iki šiol. Tai natūralu - gyvenimas juda pirmyn. Nežinau, ar tos naujovės bus priimtinos Seimo nariams, viskas jų valioje. Dabar su projektu susipažįsta valdybos nariai.

- Kas laukia Seimui priklausančių "Valstybės žinių"?

- Tai rimtas diskusinis klausimas. Yra kelios nuomonės. Vieni ragina iš viso atsisakyti popierinio leidinio varianto. Kiti, kuriuos palaikyčiau ir aš, su elektronika susijęs žmogus, mano, kad kol gyvas nors vienas norintis skaityti popierinį laikraštį, šis turi likti. Nieko nereikia daryti drastiškai, viskas turi atgyventi savaime ir numirti natūraliai. Teisingumo ministerijos parengtas projektas siūlo visus dokumentus skelbti tik elektroninėje erdvėje, tačiau Seimas nusprendė, kad iki šių metų pabaigos liks galioti sena tvarka. Seimo valdybos sudaryta darbo grupė, kurios veikla pratęsta iki rudens, tobulina Teisėkūros pagrindų įstatymo projektą. Jame turėtų atsirasti ir siūlymai dėl "Valstybės žinių".

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"