TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Seimas pradeda diskusijas dėl šaukimo į kariuomenę ateities

2015 12 17 12:40
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė projektams, pagal kurį šaukimas į šalies ginkluotąsias pajėgas vyktų ir 2020–2021 metais.

Pritarė projektams

Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė projektams, pagal kurį šaukimas į šalies ginkluotąsias pajėgas vyktų ir 2020–2021 metais.

Už vieną tokį Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko „darbiečio“ Artūro Paulausko inicijuotą projektą balsavo 74 Seimo nariai, prieš buvo trys, susilaikė 15 parlamentarų. Vienas iš trijų balsavusiųjų prieš projektą – krašto apsaugos ministras socialdemokratas Juozas Olekas.

„Dauguma NATO šalių yra pasirinkę profesinę karo tarnybą, nes tai garantuoja geresnį pasirengimą, profesionalius gebėjimus, ir rengia rezervą“, – tvirtino jis.

Vieninteliai vieningai prieš projektą buvo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovai, socialdemokratų balsai pasiskirstė abejose pusėse, o kiti Seimo nariai vieningai balsavo „už“, išskyrus vieną susilaikiusi „darbietį“. Projektą toliau svarstys Seimo komitetas, dėl siūlymo paprašyta Vyriausybės išvados.

Dėl kito projekto, šauktinių kariuomenės 2021 metais, po pateikimo 62 Seimo nariai buvo už, vienas – prieš, 30 susilaikė, šįkart ministras buvo tarp susilaikiusių.

Parlamentas nusprendė, kad abu projektai į posėdžių salę turėtų grįžti dar šioje sesijoje, kitos savaitės trečiadienį, bet, kaip sakė posėdžiui pirmininkavęs „darbietis“ Vydas Gedvilas, tam Vyriausybė turi paskubėti su išvada.

A. Paulauskas: siunčiama bloga žinia

Seimas, pavasarį grąžinęs privalomąją karo tarnybą 2015 ir 2016 metais, neapsisprendė, kaip šaukimas turėtų būti planuojamas principinėje kariuomenės struktūroje 2020 ir 2021 metais. Parlamentas kiekvienas metais tvirtina principinę kariuomenės struktūrą kitiems metams ir planuojamą struktūrą po penkerių metų.

„Mes norime savo principinėje kariuomenės struktūroje įrašyti privalomą karinę tarnybą, nes dabar 2020 ir 2021 metais ties privalomąja karo tarnyba įrašyti nuliai. Mano mintis yra, kad ten atsirastų konkretūs skaičiai, nuo 3 iki 3,5 tūkst. šauktinių“, – žurnalistams sakė projekto iniciatorius A.Paulauskas.

Anot jo, Lietuvos neapsisprendimas, kaip jos kariuomenės atrodys po penkerių metų, siunčia blogą žinią partneriams.

„Žinia yra bloga. Juoba, kad ir mūsų partneriai, draugai regione latviai, estai, lenka, ginklo broliai sako: jūs padarėte labai gerą sprendimą, ryžotės atnaujinti šauktinių kariuomenę. Dabar jeigu mes nepatvirtinsime 2020 ir 2021 metais šauktinių, vėl duodame signalą visų pirma savo partneriams, antra, mūsų čia patiems žmonėms tampa nebeaišku – po penkerių metų bus šaukiami, nebus, – tvirtino NSGK vadovas ir tęsė: – nesant aiškumo, stabilumo, nuspėjamumo kariuomenė negali egzistuoti. Kariuomenės struktūra turi būti formuojama labai aiškiais principais, o šiandien mes tokį blaškymąsi demonstruojame. Mano pasiūlymas buvo duoti labai aiškią žinią, kad šauktinių kariuomenė lieka ir ji bus tęsiama. Juoba, kad mišrus kariuomenės modelis pripažintas kaip vienas optimaliausių.“

Jo teigimu, tarnyba kariuomenėje ne tik ugdo jaunuolių patriotiškumą, bet ir padeda užpildytą dalinius, rezervą.

„Atėjo savanoriai, mes iš karto kalbame apie antrą brigadą, kalbame apie naujų dalinių sukūrimą. Kariuomenės vadas „už“, abiem rankomis „už“, – kalbėjo A. Paulauskas.

Už projektus balsuoti raginusi buvusi krašto apsaugos ministrė konservatorė Rasa Juknevičienė sakė, kad 2020–2021 metų kariuomenės struktūros grafose prie šauktinių įrašius nulius bus siunčiamas neigiamas signalas visuomenei, ji taip pat priminė, jog už šaukimo pratęsimą pasisako kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas.

„Karinis patarimas, ateinantis iš kariuomenės vado, yra labai aiškus – šiandien negalima duoti neteisingo signalo, kad po penkerių metų Lietuvos kariuomenės pobūdis keisis, ir visuomenei, ir mokyklai, ir žmonėms, ir jaunuoliams. Todėl šiandien yra pasiūlytas kompromisinis sprendimas – palikime tą skaičių, kurį priėmėme šių metų pavasarį, juk nieko daugiau. (...) Mes šiandien siūlome tik nerodyti ir nesiųsti blogų signalų, neįrašyti nulio į 2021 metų eilutę, kad mes grąžinę šiemet šauktinius parodytumėm, kad tą ir tęsime bent iki 2021 metų, o kaip bus toliau, galės spręsti naujasis Seimas“, – sakė R.Juknevičienė.

„Čia galbūt reikės spręsti ir dėl visuotinės karinės prievolės, būtų gerai, jei atsisakytumėm tų loterijų ir kitų dalykų, eitumėm prie rezervo parengimo rimtai, kad kiekvienas jaunas žmogus, baigęs vidurinę mokyklą, jei leidžia sveikata, atlieka devynių mėnesių karo tarnybą“, – pridūrė konservatorė.

J.Olekas: Šauktiniams išleista 30 mln. eurų

Tuo metu krašto apsaugos ministras socialdemokratas J.Olekas sprendimą vadino per skubiu ir sakė norintis platesnės diskusijos dėl kariuomenės ateities.

„Mes matėme problemą, kuri yra – Lietuvos kariuomenės neužpildyti daliniai, ir tai viena iš didžiausių kariuomenės problemų. Skubiai spręsti susidariusią duobę labai sąmoningai, po diskusijų Valstybės gynimo taryba priėmė sprendimą, kad mes sugrąžiname penkeriems metams šauktinių tarnybą, ir šių metų veiksmai mūsų, man atrodo, parodė, kad mes sugebame surinkti savanorius ir užpildyti“, – apie sprendimą penkeriems metams grąžinti privalomąją karo tarnybą sakė J.Olekas.

Anot jo, apsispręsti dėl kariuomenės ateities reikėtų po poros metų atsižvelgus į šauktinių patirtį.

„Aš manau, kad reikia palaukti dvejus-trejus metus, pažiūrėti, kaip pildysis daliniai po tarnybos su šauktiniais ir profesionalais, ir tada žiūrėti kitą sprendimą, nes normaliai apsiginti reikia ne paruošti didelį rezervą, o turėti kariuomenę, kuri čia ir dabar galėtų gintis. Tam pirmiausia reikia užpildyti karinius dalinius ir apginkluoti tuos karius. Deja, kai mes plečiamės labai plačiai, lėšos, nors ir didėja,nepakankamos. Mano siūlymas – padaryti šitą diskusiją labai aiškią, padaryti tarppartinę diskusiją, ir tada padaryti diskusiją Seime, todėl aš pritariu pateikimui, bet dėl sprendimų manau, kad būtų labai gražu, jei Seimas vienbalsiai galėtų priimti tokį svarbų sprendimą“, – sakė projektų nepalaikęs J.Olekas.

Ministras taip pat pareiškė, kad negalima vienareikšmiškai sakyti, kad šauktinių kariuomenė kainuoja pigiau nei profesionalų.

„Turėtume giliau įvertinti, nes kai kurie dalykai yra pigesni. Kai yra šauktinių kariuomenė, pavyzdžiui, jų atlyginimai yra mažesni, bet sąnaudos dėl jų gyvenimo, dėl aprangos yra didesnės būtent šauktinių“, – tvirtino jis.

J.Oleko duomenimis, šiemet 3 tūkst. šauktinių priimti išleista apie 30 mln. eurų.

„Tai faktiškai apie 10 tūkst. eurų vienam šauktiniui“, – teigė ministras. Į šią sumą įeina ne tik šauktinių išlaikymas, bet ir kareivinių remontas, įrangos įsigijimas ir pan.

Išryškėjo socialdemokratų pozicija

Prieš privalomosios karo tarnybos palikimą ilgiau nei penkeriems metams ketvirtadienį pasisakė ir daugiau socialdemokratų.

J.Olekas Seime žurnalistams sakė, kad jo pozicija priimtina ir kitiems Socialdemokratų partijos frakcijos nariams. Jis vylėsi, kad ji ir nesikeis.

Seimo narė Giedrė Purvaneckienė ragino atlikti visuomenės apklausą ir po to Seimui apsispręsti dėl kariuomenės struktūros 2020 ir 2021 metais.

„Aiškumo jokio jūs nenorite, (tai) parodo kažkokį blaškymąsi, nenuoseklumą, juo labiau, kad reikia žinoti visuomenės nuomonę. Ar jūs negalvojate, kad bent viešosios nuomonės apklausos būdu, jei ne referendumu, reikėtų sužinoti visuomenės nuomonę?“ – klausė ji.

Anksčiau neigiamos pozicijos dėl privalomosios karo tarnybos grąžinimo socialdemokratai taip aiškiai nėra išsakę. NSKG pirmininko A.Paulausko teigimu, lapkričio pradžioje šiuo klausimu surengus pasitarimą pas Seimo pirmininkę, prieš buvo tik J.Olekas.

„Frakcijos nariai labai aiškios pozicijos neišsakė, bet tikrai nebuvo pasakę, kad mes esame „prieš“, kad nereikia teikti. (...) Aš supratau, kad gavau daugumos frakcijos pritarimą teikti tuos įstatymų projektus“, – sakė A.Paulauskas.

Šaukimo į kariuomenę pratęsimą palaiko Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, prezidentė Dalia Grybauskaitė, kariuomenės vadas J.V.Žukas. Tuo metu premjeras Algirdas Butkevičius, kaip ir krašto apsaugos ministras J.Olekas, ragino neskubinti diskusijos dėl šaukimo į kariuomenę pratęsimo, kol, jų teigimu, nėra žinomi skaičiavimai ir kariuomenės poreikiai po kelerių metų.

Šauktinių grąžinimą valstybės ir kariuomenės vadovai argumentuoja būtinybe užpildyti kariuomenės dalinius ir parengti rezervą išaugus Rusijos grėsmei. Sprendimą grąžinti šauktinius į kariuomenę Seimas priėmė pavasarį. Valstybės gynimo taryba pasiūlė šauktinius grąžinti penkeriems metams.

Kasmet planuojama pakviesti apie 3–3,5 tūkst. šauktinių nuo 19 iki 26 metų. Taip pat Lietuvos kariuomenėje tarnauja apie 8 tūkst. profesinės karo tarnybos kariai, apie 4,5 tūkst. karių savanorių. Planuojama, kad per 5 metus Lietuvos kariuomenės rezervas bus papildytas 16–17 tūkst. karių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"