Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITROŽIŲ KARAIMULTIMEDIJA
LIETUVA

Seimas pradeda svarstyti atnaujintą Nacionalinio saugumo strategiją

 
2016 12 03 11:00
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Seime pradedama svarstyti atnaujinta Nacionalinio saugumo strategija, dokumentas pastarąjį kartą buvo peržiūrėtas 2012 metais.

Nacionalinės saugumo strategijos pakeitimais siūloma pritaikyti nacionalinio saugumo politiką prie pasikeitusios šalies saugumo situacijos, sako Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotoja konservatorė Rasa Juknevičienė.

„Kai rašėme strategiją 2012 metais, gerokai iki Krymo aneksijos, ji atitiko to laiko dvasią. Bet dabar, kai šalia turime akivaizdžią Rusijos agresiją, ši strategija daugiau atitinka realią padėtį“, – BNS komentuodama dokumentą pabrėžė R.Juknevičienė.

Klausimą nagrinėti pradėjęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas prašo ir visuomenės teikti pasiūlymus bei pastabas šiam projektui.

Dokumente pažymima, kad Lietuvos saugumo aplinką ypač neigiamai veikia „Rusijos Federacijos veiksmai, pažeidžiantys tarptautines normas ir griaunantys taisyklėmis pagrįstą saugumo architektūrą Europoje“.

„Agresija prieš kaimynines valstybes, Krymo aneksija, prie Lietuvos ir kitų šalių sienų sutelkta moderni Rusijos ginkluotė, didelio masto puolamojo pobūdžio pratybos, pasirengimas išvien naudoti karines ir ekonomines, energetines, informacines ir kitokio pobūdžio civilines priemones, nukreiptas prieš kaimynines valstybes, gebėjimas išnaudoti vidines Rytų kaimynystėje esančių šalių problemas, taip pat pasirengimas panaudoti branduolinį ginklą ir prieš jo neturinčias valstybes yra iššūkis Lietuvos ir visos euroatlantinės bendruomenės saugumui“, – rašoma projekte.

Jame kaip grėsmės įvardytas ir augantis religinis ekstremizmas, sąlygos terorizmui bei nekontroliuojamai migracijai plisti ir kt.

Dokumente konstatuojama, kad šie veiksniai darys įtaką šalies saugumui ne tik trumpalaikėje, bet ir ilgalaikėje perspektyvoje.

Projekte atnaujinamas rizikos veiksnių, pavojų ir grėsmių nacionaliniam saugumui sąrašas, įtvirtinami sprendimai, priimti reaguojant į pasikeitusią valstybės saugumo situaciją, t.y. įsipareigojimas ne vėliau kaip 2020 metais pasiekti 2 proc. bendrojo vidaus produkto finansavimą gynybai, šauktinių kariuomenės grąžinimas.

Strategijai rugsėjį pritarė Valstybės gynimo taryba, vėliau dokumentui pritarta Vyriausybėje, galutinai strategiją turi patvirtinti Seimas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
Rožių karaiSportasŠeima ir sveikataTrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"