TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Seimas pradėjo apkaltos procesą V.Gapšiui

2016 04 07 11:25
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Seimas ketvirtadienį nusprendė pradėti apkaltos procesą „darbiečiui“ parlamentarui Vytautui Gapšiui.

Ypatingos skubos tvarka parlamentas priėmė nutarimą kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT), ar V.Gapšio veiksmai neprieštarauja Konstitucijai ir ar jis gali eiti Seimo nario pareigas po to, kai jo atžvilgiu įsiteisėjo apkaltinamasis teismo nuosprendis.

Už kreipimąsi į KT balsavo 87 Seimo nariai, du buvo prieš ir 27 susilaikė. Už balsavo opoziciniai konservatoriai ir liberalai, valdantieji „dabiečiai“ ir „tvarkiečiai“. Prieš buvo ir susilaikė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos parlamentarai bei didesnė dalis socialdemokratų.

Balsuoti už kreipimąsi į Konstitucinį Teismą kolegas ir savo frakciją ragino ir pats V.Gapšys, sakydamas norintis, kad „šitas klausimus būtų išspręstas vieną kartą ir visiems laikams“.

„Kviečiu visus Seimo narius negaišti daug laiko šitam klausimui, priimti jį ypatingos skubos tvarka. Aš pats asmeniškai suinteresuotas, kad šitas klausimas kuo greičiau nukeliautų į Konstitucinį Teismą, kad būtų atsakyta visiems, kurie turi kokių nors abejonių, nors ir pats manau, kad tai neteisinga, Seimo statutas labai aiškiai reglamentuoja tą sritį, bet jei bent vienam Seimo nariui yra klausimų, tegu keliauja į KT. Kviečiu ir savo Darbo partijos frakciją palaikyti šitą balsavimą, kad kuo greičiau šitas klausimus būtų išspręstas vieną kartą ir visiems laikams“, – kalbėjo V.Gapšys.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovas socialdemokratas Julius Sabatauskas tvirtino, jog kreipimasis į Konstitucinį Teismą yra teisiškai ydingas, tad KT tokį gavęs atmes, o Seimas – apsikvailins.

„Tokio nemokšiško nutarimo projekto dar nesu matęs. Statute aiškiai pasakyta, kad kreiptis į KT galime tik dėl šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo ir priesaikos sulaužymo. KT nesprendžia, ar Seimo narys gali toliau atlikti Seimo nario pareigas. Konstitucijoje aiškiai pasakyta, kad tai sprendžia Seimas trimis penktadaliais balsų. Ir gavęs šį nutarimą KT jo nepriims nagrinėti ir parodys gėdą visam Seimui, kokie neišmanėliai čia sėdi“, – sakė J.Sabatauskas.

„Pagal Konstituciją, apkalta gali būti pradėta tuo atveju, jei yra šiurkštus Konstitucijos pažeidimas ar priesaikos sulaužymas, o taip pat padarytas nusikaltimas. Gerbiamas Juliau, cituokit Konstituciją labai tiksliai, ir šiuo atveju mes būtent remiamės šiuo paaiškėjusiu faktu, jog buvo padarytas nusikaltimas“, – į tai atsakė vienas apkaltos iniciatorių, opozicijos lyderis Andrius Kubilius.

„Konstitucija numato labai aiškias aplinkybes, kad tuo atveju, jei paaiškėja, kad Seimo narys yra padaręs nusikaltimą, jo galimybė likti Seimo nariu turi būti svarstoma apkaltos proceso tvarka, o tokiu atveju Seimas gavęs apkaltinamojo nuosprendžio nuorašą priima nutarimą pradėti apkaltos procesą konkrečiam asmeniui ir kreipiasi į KT išvados. Šioje vietoje aplinkybės yra tokios, kad Apeliacinis teismas juodosios buhalterijos byloje yra priėmęs žinomus nutarimus dėl V.Gapšio veiksmų, padarytų 2004–2006 metais. Kaip konstatavo Apeliacinis teismas, Darbo partija savo juodojoje buhalterijoje naudojo virš 24 milijonų litų (6,9 mln. eurų lėšų)“, – sakė nutarimą dėl apkaltos pristatęs A.Kubilius.

Apkaltą V.Gapšiui inicijavo opoziciniai konservatoriai po vasario mėnesį paskelbto Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo. Jam skirtą 3,6 tūkst. eurų baudą V.Gapšys jau sumokėjo.

Darbo partija laikosi pozicijos, kad V.Gapšiui apkalta negalima, nes nusikaltimą jis įvykdė iki tapdamas Seimo nariu. Apeliacinio teismo nuosprendis susijęs su V.Gapšio veikla 2005–2006 metais – tuomet jis nebuvo Seimo narys ir nebuvo davęs priesaikos.

Seimo statutas numato, kad apkaltos procesas yra parlamentinė procedūra, kurią Seimas taiko Konstitucijoje nurodytiems asmenims dėl Konstitucijai prieštaraujančių jų veiksmų, padarytų einant pareigas. Vienas pagrindų pradėti apkaltą yra apkaltinamojo nuosprendžio įsigaliojimas.

V.Gapšys BNS yra sakęs, kad nesibaimina prarasti mandato. „Yra tai ne kartą visų teisininkų pasisakyta, paaiškinta, to paties Konstitucinio Teismo (dėl apkaltos procedūros), bet konservatorių valia užsiiminėti bet kokia nesąmone, kokią jie tik sugalvoja“, – apie procesą sakė „darbietis“.

Seimo kanceliarijos Teisės departamento teigimu, Konstitucinis Teismas (KT) yra konstatavęs, kad pareiga veikti tik taip, kaip įpareigoja tautai duota priesaika, atsiranda nuo priesaikos davimo, o sulaužius priesaiką būti ištikimam Lietuvos Respublikai kartu šiurkščiai pažeidžiama ir Konstitucija.

Opozicijos atstovai šiuo klausimu atskirai jau yra kreipęsi į Konstitucinį Teismą, prašydami išaiškinti, ar apkalta parlamentarams turi būti taikoma, jei jie nusikalto neidami pareigų. KT šį prašymą priėmė nagrinėti bendra tvarka, sprendimą žada šių metų antrą pusmetį.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"