Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITROŽIŲ KARAIMULTIMEDIJA
LIETUVA

Seimas prastūmė reformą pagal save

 
2017 06 30 6:00
Vilniaus universitetas įvardytas kaip viena aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo atramų. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Dėl aukštojo mokslo sistemos pertvarkos Seimas pasirinko žengti kiek kitokiu keliu, nei siūlė Vyriausybė. Kai kurių politikų nuomone, palaimintas reformos planas paliko vakuumą, ir neaišku, kas jį užpildys: reformatorių lyderystė ar norinčiųjų išlaikyti faktinę padėtį balsai.

Šiuo metu Lietuvoje veikia 14 valstybinių universitetų. Po planuojamos aukštojo mokslo reformos jų turėtų likti perpus mažiau. Pagal Seimo Švietimo ir mokslo komiteto (ŠMK) parengtą aukštųjų mokyklų optimizavimo planą, kurį vakar patvirtino parlamentas, Vilniuje ir Kaune ketinama sutelkti po vieną klasikinį, plačios aprėpties tyrimų universitetą. Taip pat šiuose miestuose galėtų likti veikti profiliniai technologijos, sveikatos mokslų ir menų universitetai.

Klaipėdoje ir Šiauliuose siūloma išlaikyti regionų poreikius atitinkančius ir savo išskirtinumu pasižyminčius universitetinio mokslo centrus, kurie gali būti kitų universitetų padaliniai.

Optimizavimo atramos

Seimo priimtame nutarime dėl universitetų optimizavimo plano kaip stipriausios mūsų šalies aukštosios mokyklos įvardijami Vilniaus, Vilniaus Gedimino technikos, Lietuvos sveikatos mokslų ir Kauno technologijos universitetai. Aiškinama, kad jiems būdingas gana aukštas lygis, stabili mokslinė veikla, palyginti dideli studentų skaičiai (per 8 tūkst.), nedidelis studentų skaičiaus mažėjimas didinant minimalų konkursinį balą ir pan. Esą, siekiant užtikrinti Lietuvos aukštojo mokslo sistemos pažangą, būtent šiuos universitetus tikslinga laikyti tinklo optimizavimo atramomis.

Anot Seimo ŠMK parengto plano, profilinių sostinės aukštųjų mokyklų – Mykolo Romerio ir Lietuvos edukologijos universitetų – studijų kryptys dubliuojasi su Vilniaus universiteto studijų kryptimis, o Kaune tarpusavyje dubliuojasi nemaža dalis Vytauto Didžiojo, Aleksandro Stulginskio, Lietuvos sveikatos mokslų, Kauno technologijos universitetų ir Vilniuje esančių aukštųjų mokyklų Kauno fakultetų studijų krypčių.

Seimas mano, kad pedagogų rengimo centrai ateityje turėtų būti vystomi Kaune ir Vilniuje, o specialiosios pedagogikos – dar ir Šiauliuose.

Lietuvos muzikos ir teatro akademija ir Vilniaus dailės akademija veikia artimose veiklos srityse, tad menų studijų akademiniai ir administraciniai ištekliai, infrastruktūra šalies mastu galėtų būti naudojami efektyviau.

Uždavė darbo Vyriausybei

Aiškinama, kad šis siūlomas universitetų tinklo optimizavimas turėtų sukurti prielaidas labai gerai mokslo ir studijų kokybei, veiksmingai aukštojo mokslo sąsajai su šalies visuomenės, valstybės, verslo poreikiais bei mokslo ir studijų tarptautiniam konkurencingumui. Vyriausybei siūloma iki gruodžio parengti plano įgyvendinimo priemones ir kitus teisės aktus.

Seimo priimtas dokumentas numato, kad galutinis sprendimas jungti ar kurti naujas aukštąsias mokyklas gali būti priimtas tik tada, kai yra nustatyta, jog jungiamos ar naujai steigiamos aukštosios mokyklos būtų pajėgios įgyvendinti Vyriausybės nubrėžtus tikslus ir atitikti patvirtintus kokybinius studijų ir mokslo kriterijus.

Aukštojo mokslo problemos

Universitetų optimizavimo plane nurodytos kelios esminės Lietuvos aukštojo mokslo problemos: studentų skaičiaus mažėjimas, ribotos valstybės finansinės galimybės, mažas tarptautinis konkurencingumas, kuklūs dėstytojų ir mokslininkų atlyginimai, akademinės bendruomenės uždarumas bei nenoras keistis ir t. t.

Arūnas Gumuliauskas: „Buvo pasirinktas evoliucijos kelias, nes pamatėme, kad akademinė bendruomenė pati suprato, jog reikia ieškoti optimalių kelių iš susidariusios situacijos." Romo Jurgaičio nuotrauka

Skaičiuojama, kad per pastaruosius ketverius metus stojančiųjų į aukštąsias mokyklas sumažėjo 25 procentais. Prognozuojama, kad 2020 metais, palyginti su 2010-aisiais, abiturientų bus perpus mažiau. Mažėjant konkurencijai dėl studijų vietų aukštosiose mokyklose, į jas priimami vis žemesnį konkursinį balą surinkę jaunuoliai, stojančiųjų atranka į daugelį studijų krypčių beveik nevyksta, o kai kuriose kryptyse, tarp jų šaliai itin svarbiose inžinerijos, informacinių technologijų, lieka laisvų net valstybės finansuojamų vietų. Tik šiek tiek daugiau nei pusė pirmosios pakopos studijų absolventų dirba darbą, kuriam reikalinga aukšta kvalifikacija.

Lietuvoje yra registruota apie 1,8 tūkst. studijų programų. Universitetuose į kas trečią, kolegijose į kas ketvirtą programą priimama tik iki 10 studentų. Tos pačios krypties studijos lygiagrečiai vykdomos daugelyje universitetų ir kolegijų. Itin didelis socialinių mokslų studijų programų dubliavimasis. Pavyzdžiui, vadybos krypties studijas siūlo 23 aukštosios mokyklos pagal 40 studijų programų; verslo studijų krypties studijas – 20 aukštųjų mokyklų pagal 32 studijų programas; socialinio darbo studijų krypties – 16 aukštųjų mokyklų pagal 18 studijų programų.

Atlyginimai Lietuvos aukštojo mokslo sektoriuje yra itin nekonkurencingi. Lietuvos tyrėjų vidutinis atlyginimas, perskaičiavus pagal perkamosios galios paritetą, yra net 4 kartus mažesnis negu Europos Sąjungos vidurkis. Mūsų šalies aukštosiose mokyklose asistentų vidutinis darbo užmokestis – 345 eurai, lektorių – 553 eurai, jaunesniųjų mokslo darbuotojų – 568 eurai, mokslo darbuotojų – 849 eurai, docentų – 903 eurai, vyresniųjų mokslo darbuotojų – 1 207 eurai, profesorių – 1 518 eurų.

Vietoj greitkelio – plentas

Savo planą, kaip turėtų būti pertvarkytas universitetų tinklas, gegužę pateikė ir premjero Sauliaus Skvernelio sudaryta darbo grupė. Ji numatė, kad iki 2020 metų Lietuvoje turėtų likti 4 pagrindiniai universitetai ir antra tiek specializuotų aukštųjų mokyklų.

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė Seimo palaimintą planą apibūdino kaip pasirinkimą eiti ne greitkeliu, kaip siūlė Vyriausybė, o paprastu plentu. „Taip, šis kelias taip pat veda mūsų bendros vizijos link, tačiau reikia pripažinti, kad šiame kelyje bus daug posūkių, neišvengiamų paklydimų, akligatvių. Akivaizdu, kad eidami šiuo keliu užtruksime ilgiau“, – anksčiau sakė ji.

Seimo ŠMK narys „valstietis“ Arūnas Gumuliauskas aiškino, kad šis projektas suteikia iniciatyvą ne iš viršaus, o iš apačios. „Buvo pasirinktas evoliucijos kelias, nes pamatėme, kad akademinė bendruomenė pati suprato, jog reikia ieškoti optimalių kelių iš susidariusios situacijos. Todėl ne „valstiečiai“ čia kalti, kad Antano Stulginskio universiteto akademinė bendruomenė panoro eiti glaudžiai bendradarbiaudama su Vytauto Didžiojo universitetu“, – kalbėjo jis.

Opozicinės Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narės Aušrinės Armonaitės nuomone, planas palieka tam tikrą vakuumą, ir neaišku, kas jį užpildys. „Ar reformatorių lyderystė, ar tų žmonių, kurie nori išlaikyti status quo, įtaka aukštosioms mokykloms ir kai kurių jų nomenklatūrai? – klausė parlamentarė.

Buvusio švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus teigimu, šis planas nėra gaivaus oro gūsis mūsų šalies aukštajam mokslui, jis stokoja ambicijų, apie kurias garsiai anksčiau kalbėjo valdantieji. Vis dėlto G. Steponavičius pasisakė už dokumento priėmimą, nes esą laukia „nekasdieniai dalykai, susiję su aukštųjų mokyklų situacija“.

„Šią vasarą stojant į aukštąsias mokyklas bus taikomas aukštesnis 3 balų minimalus slenkstis. Bus nustatyti didesni reikalavimai studijų programoms studentų skaičiaus požiūriu. Studentų skaičius demografiniame kontekste irgi yra mažėjantis. Ir dar – nuo rudens ūkiui ir administravimui skiriamos lėšos universitetams bus susietos su studentų skaičiumi ir mokslo veikla“, – aiškino jis.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
Rožių karaiSportasŠeima ir sveikataTrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"