TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Seimas prezidentei parodė raumenis

2013 12 11 6:00
LŽ archyvo nuotrauka

Mūšyje dėl galimybės atleisti generalinį prokurorą Seimas įveikė prezidentūrą. Ignoruodami prezidentės Dalios Grybauskaitės argumentus, parlamentarai jos vetuotą Prokuratūros įstatymo pataisą vakar priėmė antrąkart. Tačiau valstybės vadovė ginklų dar nesudeda.

Prezidentė sulaukė Seimo akibrokšto. 87 parlamentarams balsavus "už", 23 - "prieš" ir vienam susilaikius, Seimas atmetė D.Grybauskaitės veto lapkričio pradžioje priimtai Prokuratūros įstatymo pataisai, praplečiančiai generalinio prokuroro atleidimo galimybes. Po tokio sprendimo gali susvyruoti ir taip nestabili Dariaus Valio kėdė.

Įtvirtinta naujovė suteikia parlamentarams teisę siūlyti prezidentei atleisti pareigūną, jei Seimas nepatvirtina jo vadovaujamos institucijos veiklos ataskaitos. D.Valio pateiktai Generalinės prokuratūros ataskaitai Seimas yra nepritaręs du kartus. Peno apmąstyti savo ateitį D.Valiui turėjo suteikti ne kartą diskusijose paminėtas jo pirmtako Algimanto Valantino, prieš trejus metus atsistatydinusio savo noru, pavyzdys.

Ekspertų nuomone, atmesdamas prezidentės veto Seimas pasiuntė aiškų signalą apie savo galias ir galimybes. Prognozuojama, kad didėjanti Seimo ir prezidentūros priešprieša tęsis iki kitų metų gegužę vyksiančių prezidento rinkimų. Krizės finalas priklausys esą nuo to, kas laimės rinkimus.

Galių pusiausvyra nesikeis

Tiek pritardami, tiek prieštaraudami prezidentės pateiktiems argumentams, neva nauja generalinio prokuroro atleidimo tvarka pavers jį politiškai priklausomu, diskusijų dalyviai vienas po kito citavo Konstituciją ir Konstitucinio Teismo (KT) sprendimus.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkas socialdemokratas Julius Sabatauskas pabrėžė, kad Lietuva - pasaulyje vienintelė valstybė, kurioje generalinį prokurorą skiria ir atleidžia prezidentas. Anot jo, įprastesnė praktika, kai ši pareigybė susieta su vykdomąja valdžia. J.Sabatauskas tikino, kad priėmus Prokuratūros įstatymo pataisą Seimo galios nei padidės, nei sumažės, nes sprendimo teisė, kaip numatyta Konstitucijoje, yra prezidento. "Šiandien įstatyme nėra jokių kitų aplinkybių, kaip tik už blogą darbą atleisti generalinį prokurorą“, - aiškino TTK vadovas. Todėl, anot jo, jei šis pareigūnas dirba blogai, Seimas įgyja teisę tai aiškiai pasakyti.

„Nevyksta nieko antikonstituciško, tiesiog Seimas susigrąžina teisę pasakyti nuomonę apie generalinį prokurorą, inicijuoti jo atstatydinimą“, - pritarė „Drąsos kelio“ frakcijos atstovas Povilas Gylys. Liberalų sąjūdžio frakcijos narys, buvęs teisingumo ministras Remigijus Šimašius atmetė nuogąstavimus, esą toks sprendimas suduos smūgį prezidento institucijai. Jo nuomone, būsią priešingai. „Šis projektas suteikia prezidentui naujų galių tuo atveju, kai Seimas išreiškia atitinkamą nuomonę dėl ataskaitos“, - kalbėjo R.Šimašius.

Priešinosi konservatoriai

Prezidentės poziciją vakar palaikė tik Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija. Kęstutis Masiulis tvirtino, kad pataisų esmė - prokuroro nepriklausomumo klausimas. "Kažkam kyla noras padaryti taip, kad prokurorai būtų marionetės, vykdytų politinės daugumo valią, būtų pažaboti, o vadeles tampytų tie, kurie juos žaboja dabar“, - teigė parlamentaras. Pasak jo, „darbiečiai“, „tvarkiečiai“, socialdemokratai, „drąsiečiai" ir yra suinteresuoti tokiu „žabojimu“.

TTK vicepirmininkas Stasys Šedbaras pabrėžė, kad parlamentinė valdymo forma nereiškia, kad galima nepaisyti Konstitucijos. "Ar nebandome šitais sprendimais kažkam keršyti, siekti kokių nors kitų tikslų? Klausimas yra konstitucinis, kalbame apie konstitucinę instituciją ir pareigybę. Išbraukime iš atminties pavardes ir vardus, tikėkimės, kad mūsų valstybė ir Konstitucija gyvuos šimtmečius", - kalbėjo politikas.

Jam pritarė TS-LKD frakcijos pirmasis seniūno pavaduotojas Jurgis Razma. „Ši tema dirbtinai daroma prezidento rinkimų kampanijos viešųjų ryšių įrankiu, ir prokuratūra čia tampa patogia puolimo prieš prezidentę priemone. Jeigu nebūtų prezidento rinkimų kampanijos, gal nebūtų ir tos iniciatyvos“, - teigė jis. Be to, pasak J.Razmos, „šioje temoje aktyviausiai reiškiasi dvi frakcijos, turinčios rimtų problemų su teisėsauga bei prokuratūra“, - Darbo partijos ir „Drąsos kelio“. „Jeigu jos nusišalintų nuo balsavimo, tą klausimą galbūt galėtume spręsti objektyviau“, - sakė konservatorius.

Signalas prokurorui

Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Lauro Bielinio teigimu, vakarykštį Seimo balsavimą galima būtų vertinti kaip dviejų galių centrų tarpusavio rungtyniavimo klausimą. „Viešojoje erdvėje vis dažniau užsimenama, kad pagrindinis galios centras yra prezidentūra, nors konstituciškai pirmenybė priklauso Seimui“, - LŽ sakė jis. Anot politologo, atmesdamas prezidentės veto Seimas pasiuntė jai ženklą apie savo realias galias ir parodė savo galimybes.

Kita vertus, šioje istorijoje galima išgirsti ir artėjančių rinkimų garsą. L.Bielinis prognozavo, kad likusioje „distancijoje iki rinkimų“ Seimo ir prezidentės santykiai nesikeis. „Prezidentė greičiausiai labai lakoniškai reaguos į šį Seimo sprendimą ir pasistengs visa tai užtušuoti“, - spėjo pašnekovas. Prezidento Valdo Adamkaus komandoje dirbęs L.Bielinis, paklaustas, kaip į tokius Seimo akibrokštus būdavo reaguojama anuomet, sakė, kad tai priklausydavo nuo klausimo svarbos. Jei sprendimas būdavęs principinis, patarėjų korpuso reakcija būdavo rimta. „Manyčiau, šios dienos sprendimas prezidentei yra principinis, esu tikras, kad prezidentūroje jis sukėlė karštas diskusija apie galimas pasekmes“, - kalbėjo politologas.

Jo nuomone, laikas iki KT išaiškinimo būsiąs paženklintas „įtakų, įtampų ir lūkesčių“. Kartu pašnekovas atkreipė dėmesį, kad vakarykštis Seimo balsavimas jau „yra rodiklis generaliniam prokurorui, kad juo nepasitikima, net ir tuo atveju, jei įstatymas liks toks, kokio nori prezidentė“. „Todėl jam bus labai sunku dirbti su Seimu ir valdančiąja dauguma“, - pažymėjo L.Bielinis.

Gresia permainos

Politologės Lidijos Šabajevaitės nuomone, Seimas, priimdamas tokį „įžūlų sprendimą“, pademonstravo visišką nesiskaitymą su prezidentės nuomone. „Jei institucijos negerbia viena kitos, kodėl rinkėjai turėtų gerbti Seimą?“ - stebėjosi ji. Anot L.Šabajevaitės, suprantama, kodėl parlamentarai nori kontroliuoti teisėsaugą: ir Darbo partijoje, ir „Drąsos kelyje“ yra su teisėsauga "nedraugaujančių" žmonių. „Bet ši tendencija yra pavojinga“, - pabrėžė pašnekovė.

Anot politologės, prezidentė „oriai ir ramiai“ priima politikų išpuolius, nesuteikia progos dar labiau aštrinti tarpusavio santykių, įsivelti į nereikalingas diskusijas. L.Šabajevaitė prognozavo, kad po prezidento rinkimų gali būti nemažai permainų. Pirmiausia gali kisti Vyriausybės sudėtis, o drauge - ir pati valdančioji koalicija. „Tuomet gali pasikeisti ir viso Seimo laikysena“, - sakė politologė. L.Šabajevaitė taip pat spėjo, kad prisidėti prie veto atmetimo socialdemokratus vertė būsimas balsavimas dėl kitų metų biudžeto. Tačiau po Naujųjų, „kai daug kas keisis“, ši partija gali elgtis kitaip. „Juk socialdemokratai nėra visiškai praradę garbės, jiems irgi svarbu išlaikyti autoritetą, kuris dabar katastrofiškai smunka“, - teigė politologė.

Lauks KT žodžio

Prezidentė vakar dar kartą pakartojo, kad Seimo priimta įstatymo nuostata yra antikonstitucinė. Ji nesuderinama su Konstitucijoje įtvirtintais prokuroro nepriklausomumo principais. „Pagal šią pataisą sudaroma galimybė generalinį prokurorą atleisti be jokių motyvų, tiesiog esant Seimo siūlymui", - šalies vadovės poziciją vakar perdavė jos vyriausioji patarėja teisės klausimais Rasa Svetikaitė. Anot jos, matyti tam tikra tendencija, kad partijos nori daryti įtaką generaliniam prokurorui. „Tikrai nebuvo įsiklausyta į argumentus, kurie buvo išdėstyti ir dekrete pagrindžiant šio įstatymo neatitikimą pagrindiniam šalies įstatymui", - kalbėjo patarėja.

Vetuodama Seimo priimtą pataisą prezidentė kartu kreipėsi į KT prašydama išaiškinti, ar generalinio prokuroro atleidimo pagrindai ir tvarka gali būti nustatyti Seimo statute. Taip pat prezidentė prašo išaiškinti, ar Konstituciją atitinka nustatyta pareiga generaliniam prokurorui atsiskaityti už prokuratūros veiklą įstatymų leidžiamajai ir vykdomajai valdžiai. Į KT yra kreipęsi ir konservatoriai.

Generalinį prokurorą penkeriems metams skiria ir iš pareigų atleidžia prezidentas Seimo pritarimu. Generalinis prokuroras į tas pačias pareigas gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"