TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Seimas priėmė Pilietybės įstatymo pataisas

2016 06 23 11:02
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Seimas ketvirtadienį ypatingos skubos tvarka priėmė Pilietybės įstatymo pataisas, kurios užtikrins tarpukariu iš Lietuvos išvykusių žydų bei jų palikuonių teisę atkurti Lietuvos pilietybę.

Seimas ypatingos skubos tvarka priėmė Pilietybės įstatymo 2 ir 7 straipsnių pataisas, atstatydamas nuo 2011 m. iki 2015 m. galiojusią praktiką, kai pateikę reikiamus dokumentus pilietybę be biurokratinių kliūčių galėjo susigrąžinti asmenys, kurie turėjo pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d. ir išvyko iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., ir jų palikuonys. Tokiam sprendimui pritarė 96 Seimo nariai, nė vienas nebalsavo prieš, 4 parlamentarai susilaikė.

Pasak projektą pristačiusio Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno, opozicijos lyderio Andriaus Kubiliaus, šiomis pataisomis sprendžiama problema, iškilusi pasikeitus teisės akto normų vertinimui.

„Migracijos departamento pareigūnai, remdamiesi kai kur ir teismų priimtais sprendimais pradėjo taip aiškinti galiojantį Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą, kad tos normos, kurios nuo 2011 m. balandžio 1 d. veikė, jos iš esmės nustojo veikti. Tai sukuria problemas tiems išeiviams arba išeivių palikuonims iš Lietuvos, kurie patys arba jų protėviai išvyko iš Lietuvos iki 1940 metų ir pagal galiojantį įstatymą, priimtą 2011 metais, jie turėjo teisę į dvigubą pilietybę, tarp jų ir gausi litvakų bendruomenė tiek Izraelyje, tiek Pietų Afrikoje, tiek kitur gyvenanti“, – sakė A. Kubilius.

Pasak opozicijos lyderio, nuo 2014–2015 metų, niekaip nepasikeitus įstatymui, Migracijos departamentas pradėjo reikalauti iš kiekvieno asmens asmeniškai įrodyti, kad jo protėviai iki 1940 metų iš Lietuvos pasitraukė dėl kokio nors asmeniškai grėsusio pavojaus.

Priimtomis pataisomis patikslinta viena pagrindinių įstatymo sąvokų – 2 straipsnio 3 dalis, ją išdėstant taip: „Asmuo, pasitraukęs išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., – iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjęs asmuo ar jo palikuonis, iki 1990 m. kovo 11 d. išvykę iš dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijos nuolat gyventi į kitą valstybę, jeigu 1990 m. kovo 11 d. jų nuolatinė gyvenamoji vieta buvo ne Lietuvoje. Ši sąvoka neapima asmenų, kurie po 1940 m. birželio 15 d. išvyko iš Lietuvos teritorijos į buvusią Sovietų Sąjungos teritoriją.“

Taip pat patikslintos 7 straipsnio, nustatančio, kad Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jeigu jis atitinka bent vieną iš minimų sąlygų, 2 ir 3 dalys. Nustatyta, kad tokiu asmeniu galės būti asmuo, „ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11d. bei „asmuo, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.“

Tikimasi, kad pataisoms įsigaliojus bus atstatyta nuo 2011 iki 2015 m. galiojusi praktika, kai pateikę reikiamus dokumentus pilietybę be biurokratinių kliūčių galėjo susigrąžinti asmenys, kurie turėjo pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d. ir išvyko iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., ir jų palikuonys.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"