TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Seimas priėmė rezoliuciją dėl Krymo referendumo

2014 03 13 11:37
Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Seimas ketvirtadienį balsavo dėl rezoliucijos, kuria pasmerkiama Rusijos agresija prieš Ukrainą, referendumas Kryme laikomas prieštaraujantis Ukrainos Konstitucijai, o Rusijos veiksmai vertinami kaip keliantys grėsmę daugeliui šalių, priėmimo. „Tvarkietis“ Remigijus Žemaitaitis norėjo pašalinti punktą dėl referendumo.

Rezoliuciją dėl Rusijos Federacijos keliamų grėsmių Ukrainos ir visos Europos saugumui pateikė Seimo nariai Petras Auštrevičius, Gediminas Kirkilas, Andrius Mazuronis, Audronius Ažubalis, Andrius Kubilius, Linas Balsys, Vydas Gedvilas. Už rezoliucijos priėmimą balsavo 82 parlamentarai, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 4. Susilaikė R.Žemaitaitis ir „darbiečiai“ Mečislovas Zasčiurinskas, Jonas Kondrotas, Petras Čimbaras.

Rezoliucijoje primenama apie 1975 metų Helsinkio Baigiamojo akto nuostatas, įtvirtinančias Europos valstybių sienų neliečiamumą, pagarbos valstybių suverenitetui, jėgos nenaudojimo, teritorinio vientisumo užtikrinimo, pagarbos žmogaus teisėms ir laisvėms, sąžiningo tarptautinių įsipareigojimų vykdymo principus, ir būtinybę laikytis 1994 metais Budapešto memorandume įtvirtintų įsipareigojimų dėl Ukrainos teritorijos vientisumo, politinės nepriklausomybės ir sienų neliečiamumo.

Dokumento teksto autoriai pabrėžia Rusijos Federacijos tarptautinius įsipareigojimus, atsirandančius iš jos narystės Jungtinių Tautų Organizacijoje, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje, Europos Taryboje ir kitose tarptautinėse organizacijose. Taip pat akcentuojama Ukrainos ir kitų Europos Sąjungos Rytų partnerystės programoje dalyvaujančių valstybių strateginė svarba Europos Sąjungai (ES) ir poreikis toliau užtikrinti šios programos tęstinumą, stiprinimą ir tolesnį įgyvendinimą.

Rezoliucijos autoriai pritaria vieningai tarptautinės demokratinės bendruomenės pozicijai dėl Rusijos Federacijos agresijos prieš Ukrainą. Jie pažymi, kad Rusijos Federacijos vadovų veiksmai veda šalį į tarptautinę izoliaciją. Dokumentas remia Ukrainos siekį stiprinti politinę asociaciją su ES ir ekonominę integraciją į ES ir perspektyvoje siekti narystės ES.

Rezoliucijoje numatoma, kad Lietuvos Respublikos Seimas tvirtai remia Ukrainos suverenitetą, nepriklausomybę ir teritorijos vientisumą. Taip pat reiškiamas politinis solidarumas su naująja Ukrainos valdžia, griežtai smerkiama Rusijos Federacijos karinė agresija prieš Ukrainą bei dalies Ukrainos teritorijos okupaciją. Rezoliucijoje laikomasi nuomonės, kad Rusijos Federacijos tikslingi veiksmai, pažeidžiantys dvišalius ir daugiašalius susitarimus dėl Ukrainos suvereniteto ir teritorijos vientisumo užtikrinimo, kelią grėsmę ne tik Ukrainos, kaimyninių šalių, bet ir ES, ir NATO valstybių narių saugumui bei stabilumui Europoje.

Rezoliucijos teksto autoriai pritaria Ukrainos valdžios pozicijai, kad Autonominės Krymo Respublikos parlamento sprendimas skelbti referendumą dėl Krymo teisinio statuso prieštarauja Ukrainos Konstitucijai, todėl jo rezultatai bus vertinami kaip neteisėti ir niekiniai. Jie pritaria ES ir JAV iniciatyvoms ir priimtiems sprendimams teikti neatidėliotiną finansinę pagalbą Ukrainai siekiant užtikrinti ekonominį valstybės stabilumą ir reikalingų visapusiškų reformų įgyvendinimą.

Seimas rezoliucija pasisako už kuo spartesnį ES ir Ukrainos asociacijos sutarties pasirašymą ir jos nuoseklų įgyvendinimą, tolesnius reikalingus veiksmus siekiant pozityvių postūmių liberalizuojant vizų režimą.

R.Žemaitaitis registravo alternatyvų dokumentą, kuriame išbraukė punktą dėl Krymo referendumo, ragino kuo skubiau pradėti tyrimą dėl Ukrainos sostinėje Kijeve vykusių susišaudymų ir į tyrimo komisiją įtraukti tarptautinius stebėtojus, ragino naujai suformuotą Ukrainos valdžią „kuo skubiau grįžti prie kompromisinio susitarimo dėl derybų“, pasirašyto vasario 21 dieną, įgyvendinimo. Pastarasis siūlymas iš esmės atitinka Rusijos užsienio reikalo ministro Sergejaus Lavrovo reiškiamas mintis.

„Jeigu išbrauktume, kaip siūlo Žemaitaitis, poziciją dėl referendumo, kaip tai atsilieptų Lietuvos tarptautiniam įvaizdžiui ir mūsų saugumui?“, – svarstant rezoliucijos tekstą klausė konservatorė Vilija Aleknaitė-Abramikienė.

G.Kirkilas sakė, kad be Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos ESBO stebėjimo jokie referendumai niekur nebus pripažinti. „Šis pasiūlymas visiškai neatitinka tarptautinės praktikos“, – komentavo Europos reikalų komiteto pirmininkas G.Kirkilas.

Birutė Vėsaitė, kalbėjusi savo, o ne frakcijos vardu, sakė, kad situacija Ukrainoje – tai Pandoros skrynios pravėrimas. „Liūdina lėta ES institucijų pozicija ir reakcija. JAV reaguoja adekvačiau, greičiau. Aš vis dėlto pritarčiau, kad rezoliucijoje turėtume paminėti taikų konflikto sprendimą laikantis tarptautinės teisės. Mes iš tikrųjų nenorime karo. Galima pataisyti rezoliuciją, įdedant vieną sakinį apie taikų konflikto sprendimą pagal tarptautinę teisę, – kalbėjo socialdemokratė. – Be to, mūsų užsienio kaimynas stengiasi kiršinti mus iš vidaus. Kai vakar girdėjau Andriaus Kubiliaus kalbas, apšaukimas mūsų tarnais (...), tai turės atitinkamą vertinimą. Kalbame apie vienybę, susitelkimą siekiant taikos, o tai, ką jūs darote, yra gėdinga“.

Po jos šnekėjęs A.Kubilius teigė, kad Rusija darosi panaši į Šiaurės Korėją. V.Abramikienė pabrėžė, kad pozicijos dėl okupantų Kryme organizuoto referendumo siūlymas išbraukti yra nepriimtinas. „Tai, ką daro Putinas Kryme, yra tas pats, ką darė Hitleris Sudetuose“, – sakė V.Abramikienė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"