TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Seimas pritarė Europos reformoms

2008 05 09 0:00
Pradžia: 2007 metų gruodžio 13 dieną Lisabonoje Šv. Jeronimo vienuolyne kartu su kitų ES valstybių atstovais Lisabonos sutartį pasirašo prezidentas V.Adamkus.
AFP/Scanpix nuotrauka

Vakar Lietuva tapo dvyliktąja Europos Sąjungos (ES) valstybe, palaiminusia bendrijos ateities gaires numatančią Lisabonos sutartį.

Pirmieji priėmę sužlugusią Europos Sąjungos (ES) Konstituciją, tvirtinti ją pakeitusios Lisabonos sutarties mūsų šalies parlamentarai taip neskubėjo. Dokumento svarstymas Seime užtruko porą mėnesių, nors su visuomene plačiau aptartas taip ir nebuvo.

Ne dėl "braliukų".

Už Įstatymą dėl Lisabonos sutarties balsavo 83 parlamentarai, 5 buvo prieš, o 23 susilaikė. Paskelbus šiuos rezultatus Seimo plenarinių posėdžių salėje pasigirdo pavieniai plojimai. Pirmasis po to žodį taręs konservatorius Emanuelis Zingeris sveikino kolegas žengus esminį žingsnį stiprinant Lietuvą. "Sutartis mus sujungė su Europa. Parodėme jai, kad esame solidarūs", - įsitikinęs jis.

Petras Auštrevičius pabrėžė, kad ratifikavusi Lisabonos sutartį mūsų šalis įgijo dar vieną instrumentą savo energetinio saugumo interesams ginti. Seimo narys atrėmė kai kurių kolegų spėjimus, esą tvirtinti dokumentą buvo skubama, nes norėta užbėgti už akių ir parodyti gerą pavyzdį gretimos Latvijos politikams. "Ratifikavę sutartį mes parėmėme ne "braliukus" latvius, bet brolius lietuvius", - tvirtino P.Auštrevičius.

Gali baigtis pagiriomis

Nors parama ir svari, kai kurie Seimo nariai teigė, kad sutarties ratifikavimas buvo skubotas. Anot Liberalų sąjūdžio nario Eligijaus Masiulio, tokį žingsnį palaiminęs politinis elitas tik padidino atotrūkį nuo visuomenės ir paskatino šios nepasitikėjimą. Jo nuomone, skubėdami priimti ES ateičiai svarbią sutartį, parlamentarai tik norėjo įtikti Europai ir pasirodyti, kokie uolūs bei geri europiečiai jie yra.

Valdančiosios daugumos atstovas valstietis liaudininkas Viktoras Rinkevičius irgi mano, kad Lisabonos sutartis patvirtinta per greitai. Anot jo, dokumento tekstą reikėjo kur kas geriau išanalizuoti ir ilgiau apsvarstyti. "Antraip vestuvės bus linksmos, bet po jų pagirios gali būti labai liūdnos", - aiškino parlamentaras.

Seimo frakcijos "Tvarka ir teisingumas" seniūnas Valentinas Mazuronis kolegoms priekaištavo, kad sutartis palaiminta neatsiklausus visuomenės nuomonės. "Ir vėl Seimas neklausdamas piliečių priima svarbų dokumentą. Pritariu sutarties esmei, bet ne tam, kad atmetama Lietuvos žmonių valia", - tvirtino jis.

Supaprastinta versija

Lisabonos sutartį praėjusių metų gruodį savo parašais patvirtino ES valstybių vadovai. Dabar sutartis keliauja per bendrijos bloko šalių parlamentus, o Airijoje kelią sutarčiai įsigalioti turi atverti piliečiai per referendumą. Siekiama, kad dokumentas įsigaliotų iki 2009 metų sausio 1-osios.

Lisabonos sutartis turėtų pakeisti sužlugusią ES Konstituciją. Naujasis dokumentas yra supaprastinta Konstitucijos versija be nuorodų į bendrijos simbolius, tokius kaip himnas, vėliava ar šūkis.

Sutartis numato reformuoti ES institucijas ir jų darbo metodus. Ja siekiama palengvinti sprendimų priėmimą, panaikinant nacionalinius veto apie 50 sričių. Dabar kuriai nors ES valstybei balsavus prieš, susitarimas blokuojamas.

Lisabonos sutartyje taip pat numatyta įsteigti ES užsienio politikos vadovo postą, penkerių metų kadencijai skirti nuolatinį bendrijos ES prezidentą ir sumažinti Europos Parlamento narių skaičių.

Įsipareigojo padėti

Politologo Gedimino Vitkaus nuomone, ratifikuodamas Lisabonos sutartį Seimas pasielgė teisingai. Anot ES reikalų žinovo, dokumentas palankus mūsų šaliai, ypač tuo, kad į jį įtrauktos nuostatos dėl energetikos, nors anksčiau ši sritis bendrijoje nebuvo prioritetinė. "Jei Lietuvai kiltų sunkumų dėl energetinių reikalų, ES valstybės mums turėtų padėti ne tik iš draugiškumo, bet ir todėl, kad tai daryti įsipareigojo teisiškai", - LŽ aiškino G.Vitkus. Politologas taip pat pažymėjo, kad mūsų šaliai palankios ir reformos ES institucijose. Jei jos bus įgyvendintos bendrija turėtų sustiprėti, o mums tai tik į naudą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"