TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Seimas pritarė Konstitucijos pataisai dėl R.Pakso kandidatavimo

2013 10 22 10:54
R.Paksas Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Seimas per pirmąjį priėmimą pritarė Konstitucijos pataisai, kuri gli atverti kelią rinkimuose kandidatuoti per apkaltą pašalintam partijos "Tvarka ir teisingumas" lyderiui Rolandui Paksui. Politologai R.Pakso kandidatavimą prezidento rinkimuose vertina skeptiškai.

Už atitinkamą Konstitucijos pataisą balsavo 101 parlamentaras, vienas buvo prieš, 21 susilaikė. Už vieningai balsavo visi valdantieji, opozicinių konservatorių balsai pasiskirstė perpus abejose pusėse. Taip pat už pataisą balsavo keli "Drąsos kelio" frakcijos nariai, po du liberalų bei Seimo narių mišrios grupės atstovus.

Kad pataisa būtų priimta, po trijų mėnesių turės būti rengiamas dar vienas balsavimas. Konstitucijos keitimo įstatymų projektai svarstomi ir dėl jų balsuojama Seimo posėdyje du kartus, tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė kaip 3 mėnesių pertrauka.

Pagal šią pataisą Konstitucijos 74 straipsnis būtų papildytas nuostata, kad "už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą ar priesaikos sulaužymą apkaltos proceso tvarka iš užimamų pareigų pašalintas arba Seimo nario mandato netekęs asmuo gali būti renkamas ar skiriamas į pareigas, kurias pradėti eiti galima tik davus Konstitucijoje numatytą priesaiką, kai išnyksta konstituciniame įstatyme nustatyti apribojimai".

Tam, kad pataisa būtų priimta, už ją turi balsuoti ne mažiau kaip 94 parlamentarai,

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) spręsdamas dėl kandidatavimo po apkaltos galimybių nusprendė siūlyti minimalią Konstitucijos pataisą. Jei Seimas priims minimą Konstitucijos pataisą, konkrečias sankcijas dar turės nustatyti priimdamas atitinkamus konstitucinius įstatymus.

Politikos ekspertai mano, kad jei iš prezidento posto per apkaltą pašalintas Rolandas Paksas vėl galėtų kandidatuoti šalies vadovo rinkimuose, jis turėtų nedaug galimybių juose gerai pasirodyti.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) direktorius profesorius Ramūnas Vilpišauskas sako, kad tai galima spręsti iš R.Pakso vadovaujamų "tvarkiečių" ne itin sėkmingo dalyvavimo parlamento rinkimuose. "Jeigu tai bus padaryta pakankamai greitai, kad R.Paksas visgi galėtų dalyvauti (rinkimuose - BNS), tikėtina, kad tai tiesiog padidintų kandidatų skaičių, bet sprendžiant iš to, kaip jo vadovaujama partija pasirodė praėjusių metų Seimo rinkimuose, jo šansai gauti daug balsų atrodo menki", - sakė R.Vilpišauskas.

TSPMI dėstytojas Tomas Janeliūnas priduria, jog R.Pakso klausimas pastaruoju metu nebuvo tarp populiariausių viešojoje erdvėje. "Pastaruoju metu tai nebuvo pats aktualiausias klausimas, sakykime, politinėje arenoje, ir R.Paksas, net jeigu jam leistų kandidatuoti, greičiausiai nebūtų tas svarbiausias kandidatas, kurio čia visi lauktų. Įsivaizduoju, kad net ir priėmus tas pataisas, labai didelės įtakos tiek pasirengimui prezidento rinkimams, tiek kažkokiems kitiems dalykams turbūt jau nebedarys šitas sprendimas", - svarstė T.Janeliūnas.

Konstitucijos pataisomis siekiama įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimą dėl per apkaltą pašalintų asmenų kandidatavimo per rinkimus. EŽTT konstatavo, kad dabartinis draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose iš prezidento pareigų atstatydintam Rolandui Paksui yra neproporcingas jo padarytam nusižengimui.

KT yra konstatavęs, kad asmuo, kuris per apkaltą buvo pašalintas iš prezidento, Konstitucinio Teismo pirmininko ir teisėjo, Aukščiausiojo Teismo pirmininko ir teisėjo, Apeliacinio teismo pirmininko ir teisėjo pareigų ar buvo panaikintas jo Seimo nario mandatas, niekada negali eiti tokių Konstitucijoje nurodytų pareigų, kurių ėjimo pradžia yra susijusi su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu.

R. Paksas prezidento pareigų neteko 2004 metų balandį. Jam buvo surengta apkalta dėl priesaikos sulaužymo ir šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo, kai jis išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"