TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Seimas pritarė naujos AE statybai (papildyta)

2012 06 21 12:15

Seimas ketvirtadienį pritarė didžiausiam per šalies istoriją energetikos projektui - naujos Visagino atominės elektrinės (AE) statybai ir davė leidimą pasirašyti koncesijos sutartį su strateginiu investuotoju į naująją  jėgainę Japonijos korporacija "Hitachi" - pritarė sutarties nuostatoms.

Vėliau buvo priimti keli lydintieji įstatymai, tačiau visų jų priimti Seimui nepavyko, nes posėdžių salėje nebeliko reikalingo įstatymų priėmimui Seimo narių kiekio - 71 parlamentaro. Balsavimai dėl minėtų įstatymų projektų atidėti vėlesniam laikui.

Seimo opozicijai priklausantys visi socialdemokratai ir dauguma "tvarkiečių" bei Mišriai Seimo narių grupei priklausančių parlamentarų ignoravo abu balsavimus dėl svarbiausių projektų, susijusių su AE statyba. Balsavimai Seimo sprendimu vyko ne įprastai paspaudžiant mygtukus, o parlamentarams ant balsavimo biuletenio parašu patvirtinant savo apsisprendimą.

Opozicijai priklausantys "darbiečiai" balsavo už AE statybos projektus, nes Seimas pritarė jų teiktoms pataisoms. Krikščionių frakcija irgi nedalyvavo balsavime.

Taip pat balsavime nedalyvavo valdantiesiems priklausantys 4 parlamentarai: liberalcentristai Ekonomikos komiteto narys Valdemaras Valkiūnas ir Vytautas Bogušis, konservatorių frakcijai priklausantys ir AE projektą kritikuojantys Saulius Stoma ir Aplinkos apsaugos komiteto vadovas Jonas Šimėnas.

Tarp susilaikiusių ir balsavusių prieš energetikos projektus buvo tik valdančiąją koalicijos atstovai - trys liberalsąjūdiečiai ir vienas konservatorius.

Balsavime dėl naujos redakcijos Atominės elektrinės įstatymo dalyvavo 74 parlamentarai iš 139-ių, dauguma - 70 - balsavo "už".

Prieš balsavo liberalsąjūdiečiai Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Kęstutis Glaveckas ir Laimontas Dinius, o susilaikė Liberalų sąjūdžio atstovė Dalia Kuodytė ir Biudžeto ir finansų komiteto ir liberalcentristų frakcijos narė Arūnė Stirblytė

Už koncesijos sutarties nuostatas balsavo 69 parlamentarai - valdančiųjų frakcijų atstovai ir kai kurie parlamentarai iš opozicijos, prieš K.Glaveckas ir L.Dinius, o susilaikė konservatorius Rytas Kupčinskas, D.Kuodytė ir A.Stirblytė.   

K.Glaveckas BNS savo sprendimą balsuoti prieš aiškino per dideliais Lietuvos prisiimamais įsipareigojimais.

"Finansinės rizikos nepakeliamos Lietuvai", - teigė parlamentaras.

L.Dinius projektą dėl naujos AE statybos pavadino "avantiūra".

"Avantiūrizmo apraiškų yra ir jų daugiau negu reikia. Abejoju dėl technologinių dalykų, dėl ekonominių. Abejoju apskritai, ar bus realizuotas tas projektas, nes dabar tik projektinė stadija ir dideli pinigai", - BNS sakė L.Dinius.  

D.Kuodytė BNS sakė, kad kitaip balsuoti jai pritrūko argumentų.

"Ekonominio pagrįstumo  trūko. Išsakyti ekonominiai argumentai vertė abejoti. Tai buvo politinis balsavimas. Vien politiškai dėl to negalėjau balsuoti", - sakė parlamentarė.

A.Stirblytė teigė, kad per svarstymus ji negavo atsakymų į savo klausimus. "Man buvo daugiau klausimų nei gavau atsakymų. Netikiu, kad bus pastatyta iki to laiko, kaip deklaruojama. Tai bus antri valdovų rūmai, tik ženkliai didesniu kalibru", - BNS sakė A.Stirblytė.

S.Stoma BNS sakė nesantis "prieš AE apskritai", bet nedalyvavo balsavime, nes mano, kad konkretus projektas "yra pavojingas".

V.Valkiūnas aiškino nedalyvavęs balsavime, nes AE projektą laiko neskaidriu: "Jis neskaidrus ir per greitai stumiamas, daug neviešinamos informacijos".

Su R.Kupčinsku susisiekti nepavyko.

Seimui priėmus energetikos projektus dėl naujos AE, planuojama pasirašyti koncesijos sutartį su "Hitachi" dėl didžiausio per šalies istoriją - maždaug 16-18 mlrd. litų vertės - energetikos objekto statybos. Energetikos ministras Arvydas Sekmokas yra sakęs, kad koncesijos sutartis gali būti pasirašyta birželio 28-ąją.  

Iki to laiko turėtų būti įsteigta ir projekto įgyvendinimo bendrovė, kurios steigėjos, tikėtina, bus Lietuvos, Latvijos ir Estijos energetikos bendrovės VAE, "Latvenergo" ir "Eesti energia" bei "Hitachi".  

Planuojama, kad pradžioje projekto įgyvendinimo bendrovėje  bus tik du akcininkai - "VAE- SPB" (naujos AE projekto parengiamuosius darbus įgyvendinančios valstybės bendrovė Visagino atominė elektrinė (VAE) įsteigta antrinė įmonė) ir "Hitachi Visaginas Project Investment", o Latvijos " Latvenergo" ir Estijos "Eesti energia" prisijungtų vėliau.

"Hitachi" turėtų valdytų 20 proc. naujos branduolinės jėgainės Lietuvoje akcijų, Lietuva - 38 proc. akcijų, Latvija - 20 proc., o Estijai - 22 proc. būsimos bendros įmonės akcijų. Tai numatyta Koncesijos sutarties projekte.  Jeigu prie AE projekto įgyvendinimo prisijungtų Lenkija, akcijų proporcijos šiek tiek keistųsi.  

Projekto koncesininkė "Hitachi" įsipareigotų galutinį sprendimą investuoti priimti iki 2015 metų gruodžio 31 dienos, užtikrinti naujos jėgainės priežiūrą, radioaktyviųjų atliekų tvarkymo finansavimą. Jei "Hitachi" ilgai nevykdytų projekto ir sutartyje numatytų įsipareigojimų, Lietuva turėtų teisę nutraukti koncesijos sutartį, išpirkti bendros įmonės akcijas arba reikalauti žalos atlyginimo.

Tuo tarpu Lietuva, pasirašydama koncesijos sutartį, įsipareigos už maždaug  80 mln. eurų įrengti ar atnaujinti kelius iš Klaipėdos uosto į Visaginą, užtikrinti, kad būsimai projekto įgyvendinimo bendrovei bus suteiktas žemės sklypas, galimybių studijos bei kitas intelektualus turtas (apie 50 mln. eurų vertės).

Jei sutartis būtų nutraukta dėl Lietuvos kaltės, valstybė turės išpirkti bendrovės akcijas iš kitų akcininkių ir atlyginti iki 195 mln. eurų (673,3 mln. litų) vertinamus jų nuostolius.

Tuo tarpu iki 2015 metų pabaigos priėmus galutinį sprendimą investuoti, Lietuva nebeturės teisės nutraukti sutarties.

Lietuvos elektros energetikos sistemos integravimas į Vakarų Europos tinklus yra vienas iš esminių uždavinių, siekiant šalies energetinės nepriklausomybės. Estijos, Latvijos ir Lietuvos elektros energetikos sistemos iki šiol sujungtos su Rusijos IPS/UPS tinklu, todėl šiuo metu elektros sistemos valdymas ir rinkos veikimas nėra suderintas su ES Trečiojo energetikos paketo reikalavimais.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė "Litgrid" yra įpareigota įgyvendinti Lietuvos elektros energetikos sistemos prisijungimo prie Europos tinklų projektą. Planuojama, kad Lietuva prie Europos elektros tinklų prisjungs 2020 metais.

Lietuva planuoja pastatyti naują atominę elektrinę šalia 2009 metais uždarytos Ignalinos elektrinės. Vyriausybė tikisi, kad elektrinė bus pastatyta iki 2020-2022 metų.

Europos Sąjungoje šiuo metu branduolinę energetiką plėtoja 15 valstybių, kuriose elektrą gamina iš viso 137 atominės elektrinės.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"