TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Seimas pritarė pataisoms, atveriančioms kelią į Seimą per apkaltą pašalintiems asmenims

2011 12 15 14:08

Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė dviem projektams, kuriais būtų reglamentuojama per apkaltą pašalintų asmenų galimybė kandidatuoti į Seimą.

Vienu projektu siūloma, kad pašalintų per apkaltą galimybė vėl kandidatuoti iš viso nebūtų ribojama, kitų - kad per apkaltą pašalintam asmeniui kandidatuoti į Seimą būtų leidžiama po 8 metų nuo pašalinimo.

Už opozicinės frakcijos "Tvarka ir teisingumas" seniūno Valentino Mazuronio projektą, kuris išvis braukia ribojimus, po pateikimo balsavo 51 Seimo narys, prieš buvo 5, 20 susilaikė. Už Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) narių teiktą projektą su 8 metų ribojimu balsavo 62 Seimo nariai, prieš buvo 5, 11 susilaikė.

Po pateikimo projektams pritaręs Seimas juos toliau nagrinės pavasario sesijoje. Pagrindiniu paskirtas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.

Lietuvoje tokie pakeitimai kol kas būtų aktualūs tik dviem asmenims - per apkaltą prezidento posto netekusiam opozicinės partijos "Tvarka ir teisingumas" lyderiui, europarlamentarui Rolandui Paksui ir iš Seimo per apkaltą pašalintam Linui Karaliui.

Šiuo metu Seimo rinkimų įstatymas numato, kad asmuo, kurį parlamentas apkaltos proceso tvarka pašalino iš pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą, iš viso daugiau niekada negali kandidatuoti į parlamentą.

Ši nuostata keičiama po to, kai Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) sausį paskelbė, kad Lietuva pažeidė Europos žmogaus teisių konvenciją, uždrausdama iš prezidento pareigų per apkaltą pašalintam R.Paksui visą gyvenimą būti renkamam į parlamentą. EŽTT pareiškė, kad įstatyme įtvirtintas nuolatinis ir neatšaukiamas draudimas yra neproporcingas.

Jei Seimas priims TTK narių siūlomą pataisą, jog kandidatuoti į parlamentą būtų draudžiama 8 metus nuo pašalinimo iš pareigų datos, R.Paksas galėtų kandidatuoti jau 2012 metų spalį. R.Paksas prezidento posto neteko 2004 metų balandį, kai Konstitucinis Teismas pripažino, kad jis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją.

Tuo metu pernai lapkritį iš Seimo per apkaltą pašalintas L.Karalius kandidatuoti į parlamentą galėtų tik po 2018 metų.

EŽTT paskelbus sprendimą, kad Lietuva neproporcingai nustatė draudimą kandidatuoti į parlamentą sulaužius priesaiką, premjeras Andrius Kubilius sudarė darbo grupę, kad ši pasiūlytų teisines išeitis. Teisininkų grupė pateikė tris variantus, tačiau jie visi siūlė keisti Konstituciją.

Seimo TTK pirmininko Stasio Šedbaro teigimu, Konstitucijos keisti nereikia, nes joje nėra įrašytas tiesioginis draudimas kandidatuoti sulaužius priesaiką.

Strasbūre įsikūręs tarptautinis teismas sausio pradžioje paskelbė, kad Lietuva pažeidė Europos žmogaus teisių konvenciją, uždrausdama R.Paksui visą gyvenimą būti renkamam į parlamentą. EŽTT pareiškė, kad įstatyme įtvirtintas nuolatinis ir neatšaukiamas draudimas yra neproporcingas.

R.Paksas prezidento posto neteko 2004 metų balandį, kai Konstitucinis Teismas pripažino, jog jis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"