TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Seimas ratifikavo Europos fiskalinės drausmės paktą (papildytas)

2012 06 28 12:59

Seimas ketvirtadienį ratifikavo Europos Sąjungos (ES) fiskalinės drausmės paktą.

Už įstatymą, kuriuo ratifikuojama kovą pasirašyta biudžetinės drausmės sutartis, balsavo 80 Seimo nariai, prieš buvo 11, 21 susilaikė. Vieningai už balsavo konservatorių, socialdemokratų ir Liberalų sąjūdžio frakcijos, prieš arba susilaikė - Krikščionių partijos frakcijos atstovai. Kitų frakcijų atstovų balsų buvo abejose pusėse.

Seimas kartu priėmė protokolinį nutarimą, kuriuo konstatuoja, kad sutartis galės būti sėkmingai įgyvendinta, jei Lietuvos žemdirbiams bus užtikrintos tokios pat išmokos kaip ir šalių senbuvių, nebus sumažintas finansavimas iš Sanglaudos fondų, bus užtikrintas reikiamas finansavimas Ignalinos atominės uždarymui.

Taip pat kartu priimtu nutarimu Vyriausybės prašoma pateikti teisės aktų projektus sutarties suderinimui su Konstitucija.

Sutartį ratifikuoti raginę parlamentarai tvirtino ją sustiprinsiant Europą, tuo tarpu kritikai sakė Lietuvą taip prarandant suverenitetą.

"Mes iš tiesų mokam taupyt, tą parodėm per paskutinius metus, bet visiškai akivaizdu, kad ši sutartis reikalinga visai ES, ne mums atskirai. ES eina teisingu savo finansų politikos konsolidavimo keliu, savo stiprėjimo keliu, aš siūlau šį dokumentą kaip svarbų rimtą dokumentą ratifikuoti rimtai, o ne pasiduoti paskutinių sesijos dienų sindromui", - už ratifikavimą ragino balsuoti premjeras Andrius Kubilius. Anksčiau jis finansinės drausmės sutarties ratifikavimą yra pavadinęs vienu svarbiausių šios Seimo sesijos uždavinių.

"Būtų keista nepritarti šiam ratifikavimui dėl daugybės priežasčių - pirma, Lietuvai, kol ji nėra eurozonos narė, šis įstatymas negalioja, bet svarbiausia, mes pritariame tam, kad pono J.Veselkos remiamoji Vokietija galėtų sudrausminti eurozonos nares, pirmiausia pietiniame flange, dėl kurių ilgamečio išlaidavimo jas tenka šelpti didelėmis milijardinėmis sumomis. Ar mes nenorime, kad daugiau europinių pinigų liktų žemdirbiams, Sanglaudos fondui ir kitoms reikmėms? Mes šiandien šito norime, tai kodėl turėtume nepritarti instrumentui, kuris leis sudrausminti kitus ir jų sudrausminimo sąskaita sutaupyti pinigų mūsų būtiniesiems reikalams", - sakė konservatorė Vilija Aleknaitė-Abramikienė.

Anksčiau kalbėjęs parlamentaras Julius Veselka sakė, nors nenoromis, turintis pritarti šiai sutarčiai, nes "kol vokietis nepradės tvarkyti visos Europos Sąjungos, tol chaosas bus Europos Sąjungoj". "Labai prieštaraudamas savo prigimčiai pritariu, kad valdytų visą Europos Sąjungą (Vokietijos kanclerė - red.) Angela Merkel", - sakė J.Veselka.

Tuo tarpu konservatorių frakcijos atstovas Kazimieras Uoka tvirtino, jog ratifikuodama sutartį Lietuva praranda savo suverenitetą, o tam priešintis, kaip numato Konstitucija, gali kiekvienas pilietis.

"2008 metais, kai mes gavom mandatą ir prisiekėm viso, išgalėm stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, mandato siaurinti Lietuvos valstybės suverenitetą mes neturime, ir kurie balsuoja, aš cituoju Konstituciją - kiekvienas Lietuvos pilietis, matydamas, kad mažinama Lietuvos nepriklausomybė, gali priešintis asmeniškai. Gerbiami federalistai, nenustebkite, jei vieną dieną į jūsų duris pasibels nauja Lietuvos laisvės armijos uniforma apsirengęs žmogus, ypatingai V.P.Andriukaitis ir P.Auštrevičius, nenustebkit", - sakė K.Uoka

Raginęs balsuoti už P.Auštrevičius atsakydamas K.Uokai replikavo, kad "laikai, kai belsdavosi iš išsivesdavo, visiems laikams praėjo".

"Mes netenkam savo suvereniteto, mes pasirašydami tokią sutartį iš naujo esame pratinami prie naujos sąjungos, tiems, kam būti sąjungose labai malonu, tie, kurie priprato dar anais laikais, jie gali balsuoti už", - prieš sutarties ratifikavimą pasisakė "darbietis" Kęstutis Daukšys.

Europos sutartį dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos ekonominėje ir pinigų sąjungoje kovo mėnesį pasirašė 25 Europos Sąjungos valstybių vadovai. Ją jau ratifikavo Graikija, Portugalija, Slovėnija, Rumunija, Latvija ir Danija. Referendume susitarimui pritarė ir Airijos gyventojai. Prie sutarties neprisidėjo Čekija ir Didžioji Britanija.

Sutartimi, kuri parengta reaguojant į skolų krizę euro zonoje, įtvirtinamas reikalavimas nuostatas dėl biudžetinės drausmės numatyti nacionalinėse teisės sistemose, pirmenybę teikiant konstitucinėms nuostatoms.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ratifikuoti ES biudžetinės drausmės sutartį Seimui pateikė birželio pradžioje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"