TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Seimas rengiasi galimiems netikėtumams

2015 03 05 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Atsižvelgdamas į sudėtingą geopolitinę situaciją Seimas braižo darbo ekstremaliomis sąlygomis planus. Didesnių galių tokiu atveju numatyta suteikti Seimo valdybai, o teisės aktai būtų priimami operatyviai, užkertant kelią destruktyvioms diskusijoms. Kai kurios detalės paženklintos slaptumo žyme.

Pirmą kartą po nepriklausomybės atkūrimo Seime parengti projektai, kaip ypatingomis sąlygomis reikėtų dirbti parlamentui. Teigiama, jog veiklos tęstinumą ir darną turėtų užtikrinti trys dokumentai - Seimo ir Seimo kanceliarijos veiklos paskelbus mobilizaciją aprašas, Seimo kanceliarijos mobilizacijos planas ir Seimo statuto pataisos, kurias planuojama priimti artimiausiu metu.

Statuto korekcijas parengė Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK). Jam nepaprastomis aplinkybėmis tektų vienas svarbiausių vaidmenų. NSGK pirmininkas Artūras Paulauskas, supažindinęs su pataisomis Seimo valdybą, sulaukė pritarimo. „Manau, kad atliktas didelis darbas“, - LŽ sakė jis.

Naujos procedūros

Anot A. Paulausko, “darbas buvo pradėtas nuo nulio”, nes iki šiol Seimas neturėjo planų, kaip reikėtų dirbti nepaprastosios padėties, karo ar mobilizacijos atveju. „Pagrindinis uždavinys buvo suformuoti procedūras, leidžiančias veikti ypatingomis sąlygomis. Pavyzdžiui, kaip organizuojami posėdžiai, teikiami ir svarstomi projektai, kurie komitetai turėtų dirbti nepertraukiamu ritmu, ir kiti dalykai“, - kalbėjo komiteto vadovas.

Numatyta, kad svarbiausias vaidmuo tektų NSGK, tačiau kartu dirbtų Užsienio, Europos reikalų, taip pat Teisės ir teisėsaugos komitetai. „Tokioje situacijoje diplomatinės ir karinės priemonės turi būti derinamos“, - pabrėžė A. Paulauskas. Be galimybės išplėsti Seimo valdybos įgaliojimus, projektuose numatyta, kas turėtų pranešti Seimo nariams apie neeilinės sesijos arba posėdžio šaukimą, jų vietą, visuomenės informavimą. „Seimo statutas koreliuos su Seimo kanceliarijoje parengtu mobilizacijos planu, jos darbuotojai turės prisidėti informuojant Seimo narius“, - aiškino politikas.

Remtasi kitų patirtimi

NSGK vadovas neslėpė, kad rengiant projektus pasinaudota kitų, ir ne tik Europos, valstybių parlamentų veiklos nepaprastosiomis sąlygomis patirtimi. Naudingos informacijos suteikė Seimo Parlamentinių tyrimų departamentas.

Pasak A. Paulausko, pagal veiklos tokiomis aplinkybėmis modelį valstybes galima skirstyti į tris grupes. Pirmai priklauso šalys, kurios karo padėties atveju performuoja savo parlamento struktūrą ir jo funkcijas patiki iš anksto sudarytiems mažesniems parlamento padaliniams. Tokia tvarka nustatyta Švedijoje, Austrijoje, Vokietijoje. Pavyzdžiui, Švedijoje įgaliojimai suteikiami karo delegacijai, Vokietijoje – jungtiniam komitetui. Antra grupė - valstybės, kuriose išimtiniais atvejais įstatymų leidybos vadžias perima vykdomoji valdžia: vyriausybė, prezidentas ar monarchas. Taip yra Estijoje, Danijoje, Lenkijoje, Suomijoje, Norvegijoje, Izraelyje. „Vykdomosios valdžios priimti aktai turi įstatymo galią, bet artimiausiame posėdyje juos vis tiek privalo patvirtinti parlamentas“, - pažymėjo A. Paulauskas.

Trečia grupė - valstybės, kuriose parlamento veikla karo metu nėra kaip nors atskirai aptarta, o tik numatyta parlamento posėdžiavimo vieta. Ši praktika taikoma Latvijoje. „Mes būtume arčiausiai šios grupės. Pagal visas taisykles ir galimybes turėtume posėdžiauti čia, Seimo rūmuose. Ir tik išimtiniais atvejais - kitur“, - teigė NSGK vadovas. Kur tokia vieta numatyta, jis neatskleidė, nes tai - paslaptis. „Duok Dieve, kad mūsų parengtų planų neprireiktų. Bet geriau juos turėti, nei bėdai nutikus verstis per galvą“, - pridūrė A. Paulauskas.

Planas patvirtintas

Krašto apsaugos ministerijos (KAM) parengtą Valstybės mobilizacijos planą, kuriame nustatomi pagrindiniai mobilizacijos skelbimo principai, numatoma, kaip veiks ir kokių priemonių turės imtis valstybės institucijos paskelbus mobilizaciją, Vyriausybė patvirtino praėjusių metų liepą. Plano turinys yra įslaptintas ir viešai neskelbiamas.

KAM tik patikslino, kad mobilizacijos sistemą sudaro trys grupės subjektų: savarankiški (Vyriausybė, KAM, Lietuvos kariuomenė ir Mobilizacijos departamentas), civilinės institucijos (kitos valstybės, savivaldybių institucijos bei įstaigos) ir ūkio (valstybės ir privačios įmonės, kiti ūkio subjektai).

Mobilizacijos ir priimančiosios šalies įstatymas nurodo, kad šalies prezidentas dėl ginkluoto užpuolimo, gresiančio valstybės suverenumui ar teritorijos vientisumui, priima sprendimą dėl visuotinės ar dalinės mobilizacijos išleisdamas dekretą ir teikia jį tvirtinti artimiausiame Seimo posėdyje, o tarp Seimo sesijų - nedelsdamas šaukia neeilinę sesiją. Seimas patvirtina arba panaikina prezidento dekretą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"