Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

Seimas rengiasi mūšiui dėl asmenvardžių

 
2017 05 06 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Seimas pagaliau įsidrąsino imtis asmenvardžių rašybos taisyklių keitimo. Kitos savaitės darbotvarkėje įrašyti du projektai, kurių idėjiniai įkvėpėjai siūlo skirtingus problemos sprendimo būdus.

Jei niekas nesikeis, antradienį parlamentarams bus pateikti du Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektai. Vieną parėmė pusė Seimo narių, kitą – šeši konservatoriai. Tačiau teigiama, jog šiam prijaučiančiųjų yra kur kas daugiau, ypač valdančiojoje Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijoje.

Todėl Seimo narių prognozės dėl projektų priėmimo skirtingos – vieni pranašauja sėkmę, kitus kankina abejonės. Tiek vienam, tiek kitam dokumentui Seimo teisininkai turėjo pastabų.

Du projektai

Pirmą projektą, vadinamąjį Andriaus Kubiliaus ir Gedimino Kirkilo variantą, savo parašais parėmė 70 įvairioms frakcijoms priklausančių parlamentarų, tarp jų ir LVŽS frakcijai atstovaujantis premjeras Saulius Skvernelis. Tačiau LŽVS lyderio ir frakcijos seniūno Ramūno Karbauskio parašo po juo nėra.

Pasiūlymo esmė – dokumentuose vardai ir pavardės rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau kartu numatyta galimybė pirmame puslapyje juos rašyti pagal originalų šaltinį lotyniško pagrindo rašmenimis. Tai reiškia, kad asmenvardžiuose galėtų atsirasti raidės Q, X ir W.

Šio projekto pagrindu tapo kiek patobulintas ankstesnę kadenciją svarstyto socialdemokratų G. Kirkilo ir Irenos Šiaulienės dokumento variantas.

Antras projektas – šešių Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos atstovų kūrinys. Jame iš esmės raginama eiti tokiu pat keliu, kokį dar 2015 metų rudenį siūlė visuomenininkai, surinkę 70 tūkst. piliečių parašų.

Šio projekto esmė – pagrindiniame dokumentų puslapyje vardai ir pavardės būtų rašomi tik valstybinės lietuvių kalbos abėcėlės raidėmis pagal tarimą, o įrašai nevalstybine kalba galėtų būti paso papildomų įrašų puslapyje arba tapatybės kortelės antroje pusėje.

Prognozės geros

Pirmą projektą antradienio plenariniame posėdyje patikėta pristatyti Seimo vicepirmininkui G. Kirkilui. Kalbama, kad jis tai sugebės atlikti kvalifikuotai, neutraliai ir nesukels neigiamų emocijų.

„Matau gerą projekto perspektyvą. Jis turi daug šalininkų, dar ne visi spėjo pasirašyti. Mes turime daugumą“, – „Lietuvos žinioms“ sakė parlamentaras. Jo nuomone, pasiūlymas asmenvardžius lotyniškais rašmenimis rašyti tik antrame dokumento puslapyje, ką numato alternatyvus projektas, nieko nesprendžia. „Čia jau iškyla žmogaus teisių klausimas“, – pridūrė G. Kirkilas.

Gediminas Kirkilas: „Matau gerą projekto perspektyvą. Jis turi daug šalininkų, dar ne visi spėjo pasirašyti.“

Socialdemokratas tikino, kad projektą būtų galima spėti priimti per pavasario sesiją, jei tik reikalai neįstrigs jį kuruosiančiame Teisės ir teisėtvarkos komitete (TTK). Jo pirmininkas socialdemokratas Julius Sabatauskas projektui pritarė, o vicepirmininkas konservatorius Stasys Šedbaras yra antro dokumento šalininkas ir vienas rengėjų.

Anot TS-LKD pirmininko ir frakcijos Seime seniūno Gabrieliaus Landsbergio, jei valdantieji, ypač premjeras, neparodys iniciatyvos ir politinės lyderystės, projekto kelias bus sudėtingas. „Remiu šį projektą, nes manau, kad jis atitinka konstitucinę doktriną, įgyvendina tai, ką leidžia Konstitucinis Teismas. Tačiau mūsų frakcija šiuo požiūriu suskilusi“, – pripažino konservatorių lyderis. Jis neslėpė matantis „valdančiųjų trypčiojimą“ ir negebėjimą apsispręsti, kurį variantą pasirinkti.

„Valstiečiai“ tarsis

Seimo pirmoji vicepirmininkė Rima Baškienė aiškino, kad abu projektus LVŽS frakcija svarstys antradienį, prieš plenarinį posėdį. Pasak jos, vieni frakcijos atstovai remia liberalesnį projektą, kiti – parengtą visuomenininkų. R. Baškienė spėjo, kad po pateikimo TTK bus pavesta iš kelių analogiškų projektų sudėlioti vieną.

„Šią kadenciją privalome priimti įstatymą, nes problema egzistuoja“, – pažymėjo Seimo pirmoji vicepirmininkė. Jos žodžiais, pasas – vientisas dokumentas, todėl tiek pirmo, tiek antro puslapio įrašai yra vienodai svarbūs.

Prieš mėnesį LVŽS frakcijos posėdyje premjeras S. Skvernelis ragino kolegas palaikyti „trijų raidžių rašybos“ įteisinimą. Tuomet Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas „valstietis“ Eugenijus Jovaiša atkreipė dėmesį, jog LVŽS į Seimą atėjo turėdama visuomenininkų grupės „Talka: už Lietuvos valstybinę kalbą“ projektą, kuris yra vertybinis dalykas.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė neseniai yra sakiusi, kad jos sprendimas dėl leidimo dokumentuose rašyti pavardes nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis priklausytų nuo Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvados. Pagal šiuo metu Lietuvoje galiojančius teisės aktus, piliečių dokumentuose vardai ir pavardės turi būti rašomi lietuviškais rašmenimis.

Lietuvos teismai yra priėmę keletą sprendimų, įpareigojančių Lietuvos piliečių pasuose ir tapatybės kortelėse įrašyti pavardes ir nelietuviškais rašmenimis, bet migracijos valdybos atsisako tai daryti, motyvuodamos įstatymo viršenybe prieš teismų sprendimus.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"