TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Seimas skaidrins partnerystės ryšius

2016 05 10 6:00
Alinos Ožič nuotrauka

Rytų partnerystės programai vykdyti Seimas šiemet planuoja išleisti 40 tūkst. eurų. Didžiausia suma – 16 tūkst. eurų – skirta dvišalio bendradarbiavimo su Ukraina priemonėms įgyvendinti.

Seimo Rytų partnerystės programos tikslas – parlamentiniu ir partijų lygmeniu stiprinti bendradarbiavimą su Europos Sąjungos (ES) Rytų partnerystės šalimis Gruzija, Moldova bei Ukraina, sutelktomis ES ir NATO valstybių pastangomis skatinti minėtų šalių artėjimą prie euroatlantinės bendruomenės. Seimas viliasi, kad pasiekti šių tikslų padės dvišaliai ir daugiašaliai vizitai į Gruzijos, Moldovos ir Ukrainos parlamentus, šių šalių politikų priėmimas Lietuvoje, įvairūs bendri renginiai. Perduodant eurointegracinę patirtį planuojama stiprinti parlamentinius Seimo komitetų ryšius su giminingų Ukrainos, Gruzijos ir Moldovos parlamentų komitetais, skatinti tarpparlamentinių ryšių grupių bendradarbiavimą.

Rytų partnerystės programos koncepciją, kurią praėjusią savaitę patvirtino Seimo valdyba, parengė Seimo Europos reikalų komitetas (ERK) ir Užsienio reikalų komitetas (URK).

Daugiau konkretumo

Pasak Seimo vicepirmininko, ERK vadovo Gedimino Kirkilo, per ketverius kadencijos metus tokia programa buvo parengta pirmą kartą, anksčiau būdavo vadovaujamasi bendradarbiavimo su partnerystės šalimis planu. „Naujoji koncepcija gerokai platesnė, konkretesnė, išsamesnė, dėl to turėtų atsirasti daugiau skaidrumo“, – „Lietuvos žinioms“ sakė komiteto pirmininkas. G. Kirkilas pripažino, kad anksčiau ne visada buvo galima susekti, kokiems renginiams, kiek ir kodėl leidžiamos programos lėšos. Be to, anot ERK pirmininko, neretai į programos pinigus kėsindavosi metų pabaigoje lėšų pritrūkę Seimo komitetai bei parlamentinės delegacijos. „Dabar tikrai bus paprasčiau atsispirti tiems, kurie mėgins lįsti į Rytų partnerystės programos kišenę“, – vylėsi G. Kirkilas. Pasak jo, nors daugiausia dėmesio numatyta skirti trims partnerystės šalims – Ukrainai, Gruzijai, Moldovai, nebus pamirštos ir europinės integracijos kelyje stabtelėjusios Baltarusija, Armėnija ir Azerbaidžanas. G. Kirkilo nuomone, programai įgyvendinti skirti 40 tūkst. eurų nėra didelė suma, todėl renginių planas nėra gausus.

Aktyvi Seimo vadovė

Seimo Informacijos ir komunikacijos departamento direktorės Loretos Raulinaitytės teigimu, atsižvelgdama į tarptautinę situaciją, ankstesnių metų patirtį, Seimo valdyba kasmet tvirtina ilgalaikius tarptautinio bendradarbiavimo prioritetus. Vienas jų – bendradarbiavimas su Rytų partnerystės šalimis. „Seimas, aktyvus ES nacionalinis parlamentas, rodydamas gerą pavyzdį prisideda prie politinio stabilumo, reformų Rytų partnerystės šalyse“, – „Lietuvos žinioms“ sakė L. Raulinaitytė.

Pasak jos, plėtojant šią programą dirba Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė. Ji šiais klausimais bendradarbiauja su kitų dviejų Baltijos valstybių parlamentų vadovais, Šiaurės ir Baltijos šalių parlamentų bei ES parlamentų pirmininkais. L. Graužinienė ne kartą lankėsi Ukrainoje, Lietuvoje susitiko su čia viešėjusiais Ukrainos parlamento vadovais bei politikais. Pasak L. Raulinaitytės, nemažai dėmesio Rytų partnerystei skiria Seimo delegacijos įvairiose tarptautinės parlamentinėse asamblėjose bei organizacijose, taip pat parlamentinės ryšių grupės, atskiri Seimo nariai, ypač dirbantys URK ir ERK. Parlamentarai dažnai kviečiami į renginius, susitikimus, konsultacijas.

Laukia daug komandiruočių

Seimo valdybos patvirtintoje programoje iki rugsėjo suplanuoti aštuoni dvišalio bendradarbiavimo su Ukraina renginiai. Tarp jų – gegužės 27–28 dienomis Dniepropetrovske, o birželio 3–4 dienomis Odesoje vyksiančios Lietuvos dienos, liepą planuojami paminklo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiajam etmonui Konstantinui Ostrogiškiui Kijevo Pečorų lauroje atstatymo renginiai. Rugpjūčio 24-ąją parlamentarų delegacija ketina dalyvauti švenčiant Ukrainos nepriklausomybės 25-ąsias metines, rugsėjo viduryje vyks į Jaltą – 13-ąją europinės strategijos konferenciją. Rugsėjo pabaigoje taip pat numatyta dalyvauti Babij Jaro tragedijos 75-ųjų metinių minėjime.

Perpus mažiau renginių šiemet numatyta plėtojant ryšius su Gruzija. Gegužės pabaigoje Seimo nariai ketina dalyvauti čia rengiamoje saugumo ir gynybos konferencijoje bei Gruzijos nepriklausomybės 25-ųjų metinių minėjime. Liepos viduryje Batumyje suplanuota tarptautinė konferencija „Gruzijos kelias Europos link“. Dėl sudėtingos ir nuolat kintančios vidaus politinės padėties Moldovoje ketinama apsiriboti keliais susitikimais su šios šalies parlamento vadovais, komitetų atstovais bei aktyviomis visuomeninėmis organizacijomis. Atsakomojo vizito į Vilnių ketinama pasikviesti Moldovos parlamento narių delegaciją.

Dvišalio bendradarbiavimo su Ukraina priemonėms šiemet skirta 16 tūkst. eurų, su Gruzija, Moldova bei ES ir NATO valstybėmis – po 8 tūkst. eurų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"