TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Seimas skuba padėti litvakams

2016 06 17 6:00
Andrius Kubilius: "Įstatymų leidėjų valios nepaisymas šiandien sukūrė problemų mūsų santykiuose su litvakais, rytoj sukurs problemų su lietuvių kilmės išeiviais.” Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Tarpukariu iš Lietuvos išvykusių žydų bei jų palikuonių skundus dėl neatkuriamos pilietybės išklausęs Seimas imsis tikslinti Pilietybės įstatymą.

Keli Seimo komitetai nuo pavasario aiškinosi, kodėl Migracijos departamentas atmeta Izraelyje ir Pietų Afrikos Respublikoje (PAR) gyvenančių litvakų bei jų palikuonių prašymus atkurti turėtą Lietuvos pilietybę.

Nors Seimo nariai buvo tikri, kad procesą stabdo biurokratinės kliūtys, prieštaraujančių teisininkų balsams nuraminti jie suskubo rengti įstatymo pataisą. Jos iniciatorius – Seimo opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius, jam padėjo Europos reikalų komiteto pirmininkas socialdemokratas Gediminas Kirkilas ir Seimo pirmasis vicepirmininkas „darbietis“ Vydas Gedvilas. Parengtasis projektas numato atkurti nuo 2011-ųjų iki 2015-ųjų galiojusią praktiką, kai, pateikę reikiamus dokumentus, pilietybę be biurokratinių kliūčių galėjo susigrąžinti iki 1940 metų birželio 15 dienos pilietybę turėję ir iš Lietuvos iki 1990 metų kovo 11-osios išvykę asmenys bei jų palikuonys.

Kelia problemų

A. Kubiliius įsitikinęs, kad problemą, kurią sukūrė mūsų valdininkai, visiškai iškreipę 2011 metais priimto Pilietybės įstatymo esmę, būtina spręsti greitai. Pasak jo, įstatymų leidėjai buvo nustatę, kad visi Lietuvos išeiviai, kurie iš Lietuvos išvyko iki 1990-ųjų, turi teisę į dvigubą pilietybę.

„Tai leido tarpukario išeiviams iš Lietuvos, lietuviams ar žydams, jų palikuonims išsaugoti Lietuvos pilietybę. Tačiau mūsų valdininkai pradėjo reikalauti keistų asmeninių įrodymų, kad tuo metu iš Lietuvos buvo išvykta dėl pavojaus. Užmirštama, kad po 1940-ųjų birželio 15 dienos įvykdytos Lietuvos okupacijos sugrįžti į Lietuvą buvo pavojinga. Toks įstatymų leidėjų valios nepaisymas šiandien sukūrė problemų mūsų santykiuose su litvakais, rytoj sukurs problemų su lietuvių kilmės išeiviais“, – sakė A. Kubilius. Jo teigimu, todėl ir siūloma taisyti įstatymą, kad nė vienam valdininkui nebekiltų abejonių dėl Seimo valios.

Valdininkai nekalti

Vidaus reikalų ministras Tomas Žilinskas nesutiko, kad procesą stabdo biurokratinės kliūtys. „Tiesiog mes laikomės įstatymo taip, kaip jis apibrėžia pasitraukimo sąvoką“, – „Lietuvos žinioms“ sakė ministras. Pasak jo, iki šiol teismas nepanaikino nė vieno migracijos specialistų sprendimo dėl atsisakymo suteikti pilietybę minėtos kategorijos asmenims. „Teismas konstatavo, kad mes tikrai teisingai traktuojame įstatymo nuostatas ir priimame pagrįstus sprendimus“, – tvirtino ministras. T. Žilinskas įsitikinęs, kad jei kyla abejonių, kaip traktuoti vieną ar kitą nuostatą, vadinasi, įstatymą reikia taisyti, kad „nebūtų dviprasmybių ir skirtingų sampratų“. „Tikrai esu už tai, kad pilietybė litvakams būtų grąžinta ir suteikta. Bet kol kas teisė to neleidžia“, – aiškino ministras.

Pilietybės įstatymas numato devynis atvejus, kai Lietuvos pilietis gali būti ir kitos valstybės pilietis. Tarp jų yra ir iš Lietuvos iki 1990 metų kovo 11-osios išvykę asmenys. Šią nuostatą Seimo nariai siūlo tikslinti pridedant sakinį „išskyrus asmenis, keitusius gyvenamąją vietą po 1940-ųjų birželio 15 dienos buvusios Sovietų Sąjungos teritorijoje“.

Kitokia traktuotė

1918–1940 metais iš Lietuvos išvyko per milijoną piliečių. Pagrindinės emigracijos kryptys buvo Šiaurės ir Pietų Amerika, Australija, Pietų Afrikos Respublika (PAR). Nemažą išvykusiųjų dalį sudarė žydų tautybės piliečiai. Viena iš populiariausių jų emigracijos krypčių buvo PAR. Iki 1990-ųjų ten gyveno per 100 tūkst. litvakų, šiuo metu – apie 70–80 tūkstančių. Nemažai žydų tautybės buvusių Lietuvos piliečių bei jų palikuonių gyvena Izraelyje, JAV, Australijoje.

Nuo 2011 metų balandžio įsigaliojus Pilietybės įstatymui, dėl Lietuvos pilietybės atkūrimo kreipėsi keli tūkstančiai PAR žydų. Daugelis paraiškų buvo priimtos ir pilietybė grąžinta maždaug tūkstančiui PAR žydų. Tačiau 2013-aisiais Lietuvos pilietybės grąžinimas šiai kategorijai asmenų tapo sudėtingesnis dėl pakitusios „pasitraukusio asmens“ traktuotės. Priimdami neigiamus sprendimus migracijos specialistai remiasi Konstitucinio Teismo nutarimu ir administracinių teismų praktika, kad asmeniu, pasitraukusiu iš Lietuvos iki 1990 metų kovo 11 dienos, turėtų būti laikomas tas buvęs Lietuvos pilietis, kuris šalį paliko dėl politinių priežasčių, pasipriešinimo okupaciniam režimui ar tokio režimo persekiojimo. Lietuvos pareigūnai pabrėžia, kad tarpukariu žydai persekiojimo nepatyrė.

Migracijos departamento duomenimis, 2014 metais Lietuvos pilietybę atkurti atsisakyta dešimčiai litvakų, 2015 metais – 76, šių metų pirmąjį ketvirtį – 97.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"