TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Seimas spręs, ar į politiką įsileisti užsieniečius

2014 04 01 11:19
Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Į Seimą keliauja įstatymo pakeitimo projektas, kuris leistų politinėje veikloje Lietuvoje dalyvauti ir užsieniečiams. 

Vyriausybė antradienio posėdyje pritarė Politinių partijų įstatymo pakeitimo projektui, kuris numato, kad politinės partijos steigėjais ir nariais gali būti ne tik Lietuvos Respublikos piliečiai, bet ir kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių narių piliečiai, kurie nuolat ir teisėtai gyvena Lietuvoje.

Jie turėtų lygias galimybes su Lietuvos piliečiais dalyvauti politinių partijų veikloje bei rinkimuose į Europos Parlamentą ir vietos savivaldos tarybas.

Ministrui projektas nepatinka

Vyriausybei projektui pritarus, J.Bernatonis pristatinės šį klausimą jį svarstant Seime, nors jam pačiam šis projektas nelabai patinka.

Teisingumo ministro teigimu, įstatymo pakeitimą inicijavo ne ministerija, Seimas jai tik grąžino tobulinti siūlymą, kuris buvo pateiktas anksčiau. Pradžią tam davė tai, jog praėjusių metų balandžio mėnesį Europos Komisija (EK) pranešė, kad pradėta tikrinimo procedūra Lietuvos įstatymų neatitikimo ES teisei. Tai yra, ES piliečiams nesuteikiamos lygios galimybės dalyvauti Europos Parlamento ir savivaldybių rinkimuose.

Tuomet Seime svarstytas projektas buvo grąžintas tobulinti, o dabar svarstomas variantas, pagal kurį partijos nariais ar steigėjais gali būti ES piliečiai, kurie mažiausiai penkerius metus gyvena Lietuvoje.

Pasak J.Bernatonio, klausimas iškeltas dėl lygių teisių dalyvauti rinkimuose, nes piliečiai juose dalyvauja per partijų sąrašus. „Nežinau, kaip į tai pažiūrės Seimas. Mano požiūris yra kiek kitoks, negu šis projektas. Manau, kad mes išsprendėme šį klausimą, kai sudarėme galimybes rinkimuose dalyvauti visuomeniniams komitetams, ir tokios pozicijos aš laikysiuosi svarstymo metu. Tačiau šis teikimas yra ne balandžio 1-osios pokštas, o rimtas EK reikalavimo derinimas su ES įstatymais“, – savo požiūrio neslėpė J.Bernatonis. Jis pripažino, kad, kaip teisininkas, pats tokiam pasiūlymo variantui ne visai pritaria, ir „jis yra diskusinis“. „Manau, kad lygių galimybių išlyginimui pakanka ir to, kad sudarėme sąlygas dalyvauti ir EP, ir savivaldybių rinkimuose visuomeniniams komitetams, kurie yra ne partiniai dariniai, o žmonių susirinkimas“, – komentavo ministras.

J.Bernatonio manymu, vis tik šis klausimas yra labai smulkus, nors kelia daug triukšmo: nė viename ministrui žinomame sąraše lig šiol ES piliečių nėra įrašyta, ir apskritai nedaug jų Lietuvoje tegyvena.

Portalo lzinios.lt paklaustas, ar bus numatyta daugiau reikalavimų politikoje dalyvausiantiems ES piliečiams, be gyvenimo Lietuvoje trukmės, teisingumo ministras sakė abejojąs netgi dėl to, ar keliamas reikalavimas dėl penkerių metų gyvenimo Lietuvoje EK nebus traktuojamas kaip ribojimas. „Tačiau prasidėjo bylos nagrinėjimas, procedūra. EK teigia viena, mes teigiame kita. Kažkur rasime kompromisą, – sakė J.Bernatonis. – Jokių datų (dėl sprendimo priėmimo Seime – red. past.) nėra numatyta. Informavome EK, kad teisės aktai Lietuvoje yra svarstomi, ir jie laukia, kol bus priimta“.

Įstatymą vadina formalumu

Politologas Mažvydas Jastramskis portalui lzinios.lt sakė, kad tai labai specifinis klausimas, kurį turėtų narplioti ir konstitucinės teisės žinovai. Politologas labiausiai suabejojo, ar toks įstatymo pakeitimas apskritai turėtų reikšmės realybėje. „Nežinau, ar Lietuvoje yra užsieniečių, kurie labai norėtų dalyvauti politinėje Lietuvos veikloje. Tad, jeigu sprendimas ir būtų priimtas, abejotina, ar daug kas juo pasinaudotų, taigi jis tebūtų formalus. Be to, lietuviai yra labai konservatyvi etniniu požiūriu tauta, labai greitai neimtų balsuoti už užsieniečius“, – sakė M.Jastramskis.

Politologas svarstė, kad toks Politinių partijų įstatymo projektas galėtų būti derinamas su Pilietybės įstatymu. „Užsienietis bent turėtų būti kažkurį laiką gyvenęs Lietuvoje. Prezidentu taip pat negali būti bet kas, tad ir čia turi būti įtvirtinti bent tokie patys reikalavimai“, – kalbėjo M.Jastramskis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"