TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Seimas springsta liustracijos pataisomis

2006 09 27 0:00
Liustracijos komisijos pirmininkė Dalia Kuodytė jai pasipylusius priekaištus ryžtingai atmetė, tačiau kaltinimų nepagailėjo kitiems.
Nuotrauka: @ "Lietuvos žinios"

Seni nesutarimai ir pastarųjų dienų aplinkybės neleidžia parlamentarams priartėti prie įsisenėjusios problemos sprendimo

Liustracijos įstatymų pataisos Seimui niekaip neįkandamos. Nors beveik dviejų dešimčių taisytinų teisės aktų paketas svarstymo parlamente tęsinio laukė nuo žiemos, paaiškėjo, kad ši procedūra vėl atidedama.

Vežimas nepajudėjo

Tiesa, parlamentarai vakar mėgino pajudėti iš mirties taško imdamiesi svarstyti bent du minėto paketo projektus, kurie susiję su su buvusių sovietinių saugumo struktūrų kadrinių darbuotojų veiklos apribojimu. Skubėta dėl to, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas dviejose Lietuvos piliečių bylose prieš Lietuvą 2004 ir 2005 metais konstatavo, jog šiuo metu galiojančios nuostatos, numatančios darbinės veiklos apribojimus privačiame sektoriuje dirbantiems buvusiems KGB darbuotojams, prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms. Tačiau ir šių projektų svarstyme galiausiai nutarta padaryti pertrauką.

Geradario neatskleidžia

Minėtų įstatymų pataisų svarstymą, be kita ko, pristabdė praėjusią savaitę paaiškėjęs faktas, kad Liustracijos komisijos pirmininkė Dalia Kuodytė gavo 1991-1992 metais Aukščiausioje Taryboje veikusios komisijos KGB veiklai tirti, kuriai vadovavo Balys Gajauskas, archyvinės medžiagos.

Kuodytė vakar buvo pakviesta į Seimą pasiaiškinti. Ji pasakojo, kad dar pernai kovą Liustracijos komisija, išsiaiškinusi, kad Gajausko komisijos medžiagoje trūksta labai svarbių dokumentų, su pareiškimu kreipėsi į visus asmenis, galinčius turėti medžiagos iš buvusių KGB archyvų. "Manėme, kad tai vienintelis būdas gauti tuos dokumentus", - teigė Liustracijos komisijos pirmininkė. Kaip tik vakar ji pasirašė gautų dokumentų perdavimo Ypatingajam archyvui aktą. "Nė vienas lapelis nepateko į viešumą ir tikrai nepateks", - tikino Kuodytė.

Atsakydama į konservatorės Rasos Juknevičienės klausimą, ar nevertėtų paskelbti asmenų, norinčių grąžinti tokius dokumentus į archyvą, "amnestiją", Liustracijos komisijos vadovė pabrėžė, kad protingiausia būtų įstatymiškai užtikrinti tokių asmenų anonimiškumą. "Jei visiems bus grasinama prokuratūra ir sankcijomis, dokumentai bus kišami į krosnį", - pareiškė Kuodytė.

Ji ir toliau neatskleidžia, kas jai perdavė netikėtai atsiradusią medžiagą, esą kitokia laikysena sumenkintų žmonių pasitikėjimą valstybe. Atsistatydino iš Liustracijos komisijos vadovės pareigų klausimą Kuodytė teigė svarstysianti tik, jei bus apkaltinta antivalstybiniais veiksmais. Dėl iki šiol galutinai nesurinktos archyvinės medžiagos Kuodytė labiausiai kaltino Archyvų departamentą, kuris per daugelį metų neinicijavo įstatymų pataisų, kurios leistų "tokiems archyvams" grįžti.

Įžvelgia spekuliacijas

Pataisų svarstymas stringa ne tik dėl pastarųjų dienų įvykių, dar esama esminių nesutarimų, kaip toliau vykdyti liustracijos procesą, ką daryti su taip vadinamaisiais KGB rezervininkais.

Prieštaringai vertinamas net siūlymas metams pratęsti buvusių KGB bendradarbių prisipažinimo terminą. Jam itin priešinasi Liberalų ir centro sąjunga (LiCS). LiCS valdybos nuomone, vėl valstybės vardu tariamai belstis į čekistų sąžinę, už "savanorišką" prisipažinimą žadant anonimiškumą yra veidmainiška, nes valstybė yra pradėjusi skelbti ir jau paviešinusi kelias dešimtis neprisipažinusių KGB bendradarbių pavardžių, o su kai kuriais iš jų dėl to bylinėjamasi teismuose.

"Lengvabūdiškai pamirštama, kad vadinamasis Liustracijos įstatymas buvo priimtas prieš septynerius metus. Todėl kas iš tiesų norėjo prisipažinti bendradarbiavęs su sovietų specialiosiomis tarnybomis - tam turėjo pakankamai laiko. Juoba kad prisipažinimo terminas kartą jau buvo pratęstas", - teigė LiCS pirmininkas Artūras Zuokas.

Gali dar labiau įklimpti

Seimo konservatoriai siekia kur kas radikalesnių pokyčių, svarbiausias jų siekis - išslaptinti archyvus. Neatmetama galimybė, kad Seimas artimiausiu metu spręs dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą, kad šis išaiškintų, ar Ypatingajame archyve esančių dokumentų paviešinimas neprieštarautų pagrindiniam šalies įstatymui. "Parlamentarams būtų naudinga žinoti, ką mūsų Konstitucija sako šiuo klausimu. Kyla klausimas, ar mes esame laisvi priimti tokį politinį sprendimą", - sakė vienas iniciatyvos autorių konservatorius Jurgis Razma. Jei KT nagrinėtų Seimo prašymą, Liustracijos įstatymų pataisų svarstymas nusikeltų tolimesnei ateičiai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"