TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Seimas susimažinti nenusiteikęs

2015 10 15 6:00
A. Matulas.  Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Gerokai sumenkęs gyventojų skaičius neįkvepia tautos išrinktųjų praretinti Seimo narių gretas. Nors kartkartėmis pasigirsta siūlymų sumažinti vietų parlamente, kūnu jie netampa. Geriausiu atveju mažesnį Seimą rinksime tik dar po penkerių metų, nes dabartiniai parlamentarai pasispausti nenusiteikę.

Iniciatyvų mažinti Seimo narių skaičių iki 71, 101 ar 121 parlamente randasi nuolat. Tačiau politinės valios įteisinti tokius Konstitucijos pakeitimus neužtenka. Nemaža dalis didžiųjų parlamentinių partijų sutinka, kad parlamentarų skaičių derėtų pakoreguoti. Tačiau esama ir stojančių piestu prieš tokius svarstymus.

Idėjos neatsižada

Pastarąjį kartą siūlymą sumažinti parlamentarų skaičių iki 101 pateikė Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Antanas Matulas, bet pataisos buvo atmestos. Nors idėjos sumažinti parlamentarų skaičių jis neatsižada, keisti Konstitucijos bent jau kol kas nebesiūlys. „Šioje kadencijoje nebesiruošiu to daryti, nes spauda ir visuomenė tai traktuos kaip rinkimų šou, kažkokį siūlymą prieš rinkimus. To baimindamasis nesiruošiu teikti pataisų. Tačiau jei vėl būsiu išrinktas, grįšiu prie tos minties, nes akivaizdu, kad reikia tam tikrų permainų“, – tvirtino A. Matulas. Tiesa, jo manymu, Seimo narių skaičių reikėtų mažinti nebe taip radikaliai, kaip siūlė anksčiau. Pasak A. Matulo, parlamente galėtų būti 121 vieta.

Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas pažymėjo, kad gyventojų ir rinkėjų skaičiai yra du skirtingi dalykai. Net ir užsienyje įsikūrę mūsų šalies piliečiai renka valdžią. „Kuo mažiau Seimo narių, tuo keistesni gali būti sprendimai. Verslas disponuoja dideliais pinigais, jo interesas yra didelis. Todėl populistinis matymas, kad jei sumažinsime 100 Seimo narių ir paliksime 41, sutaupysime biudžeto lėšų, viskas bus gerai ir teisingai, labai abejotinas“, – aiškino jis.

Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūnas Petras Gražulis teigė, kad partija palaiko idėją mažinti parlamento narių skaičių. „Tvarkiečiai“ norėtų, kad Lietuvoje būtų renkami tik vienmandatininkai. Tačiau jis pripažino nesitikintis, kad artimiausiu metu pavyktų ką nors pakeisti. „Nebent reikia rengti referendumą, nes Seimas tikrai nesuras politinės valios pakeisti Konstituciją“, – įsitikinęs P. Gražulis.

Nuomonės išsiskiria

Seimo Liberalų sąjūdžio seniūnas Eligijus Masiulis parlamentarų skaičiaus klausimą sieja su internetiniu balsavimu. Esą jį įteisinus nereikėtų mažinti Seimo, nes užsienyje gyvenantys mūsų šalies piliečiai turėtų daugiau galimybių balsuoti per rinkimus. Tačiau jeigu rinkėjams nebus sudaryta galimybė balsuoti internetu, derėtų svarstyti Seimo narių skaičiaus mažinimą.

E. Masiulis svarstė, kad Lietuvai pakaktų 121 ar 111 parlamentarų. Tačiau jis skeptiškai nusiteikęs dėl to įteisinimo. Viena to priežasčių ta, kad daugumai politikų tai tiesiog neapsimokėtų, nes padidėtų konkurencija kovojant dėl Seimo nario mandato ir sumažėtų galimybės patekti į parlamentą.

Darbo partijos pirmininko pavaduotojas Vytautas Gapšys šiuo metu nežiūri rimtai į iniciatyvas mažinti parlamentarų skaičių. „Aišku, yra argumentų „už“ ir „prieš“. Taip, gyventojų skaičius mažėja, gal ir tautos atstovų reikėtų mažiau. Kita vertus, parlamentarus žmonės nori matyti, kai vyksta įvairūs renginiai, jiems reikia atstovauti, merai skambina. Jeigu labai sumažinsime parlamentarų, gal jų bus ir per mažai, atstovavimo bus mažai. Diskutuoti galima, bet tada reikia žiūrėti į visą reformą: ar visus rinksime tik vienmandatėse, o gal reikėtų didinti padėjėjų skaičių, kad būtų galima užtikrinti rengiamų teisės aktų kokybę ir pan.“, – aiškino V. Gapšys.

Įžvelgia ir pavojų

Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Antano Kulakausko teigimu, atsakymas į klausimą, ar parlamentarų skaičius Lietuvoje ne per didelis, priklauso nuo to, su kuo lyginsime. Pavyzdžiui, kiek daugiau nei 1 mln. gyventojų turinčios Estijos parlamente dirba 101 parlamentaras. Tačiau didelių valstybių parlamentarai atstovauja gerokai didesniam rinkėjų skaičiui.

A. Kulakausko nuomone, sumažėjus gyventojų skaičiui negalime ignoruoti klausimo dėl Seimo mažinimo. Tačiau jis akcentuoja, kad seimūnų gretos neturėtų būti retinamos radikaliai. „Sumažinimas iki 121 parlamentaro būtų visai padorus“, – tikino jis.

A. Kulakauskas įžvelgė ir grėsmių dėl parlamentarų skaičiaus sumažinimo. Jis pastebėjo, kad nedidelių parlamentų politinis savarankiškumas mažėja, auga priklausomybė nuo stipresnių, galingesnių interesų grupių. „Kuo mažesnis parlamentas ir kuo didesnė korupcinė kultūra visuomenėje, tuo labiau toks pavojus didėja“, – pažymėjo politologas.

Parlamentarų skaičius – iš sovietmečio

Nuostata į parlamentą rinkti 141 atstovą buvo įtvirtinta dar sovietmečiu. 1989 metais priimtas naujas rinkimų į LTSR Aukščiausiąją Tarybą įstatymas ir atitinkama LTSR Konstitucijos pataisa. Pristatydama būsimą įstatymą LTSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininko pavaduotoja Vanda Klikūnienė pažymėjo, kad dėl parlamento deputatų skaičiaus būta skirtingų nuomonių. Siūlyta, kad būtų renkama nuo 90 iki 300 atstovų. „Turbūt visi sutiksite, kad būsimąją Aukščiausiąją Tarybą turi sudaryti tiek deputatų, kad jie galėtų kuo racionaliau dirbti. Projekte numatoma į Respublikos Aukščiausiąją Tarybą rinkti 141 deputatą. Toks deputatų skaičius leistų sudaryti bent po vieną rinkimų apygardą ir pačiuose mažiausiuose rajonuose“, – tada aiškino V. Klikūnienė.

Priimant įstatymą ir Konstitucijos pataisą buvo svarstymų, kad reikėtų kiek sumažinti siūlomą deputatų skaičių. Tačiau po kelių balsavimų patvirtinta tvarka, pagal kurią renkamas būtent 141 tautos atstovas. Iš pradžių visi jie buvo renkami tik vienmandatėse rinkimų apygardose. Daugiamandatė rinkimų sistema įteisinta 1992 metais.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"