Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
LIETUVA

Seimas svarstys siūlymą, kad 90 proc. TV programos paketo būtų pateikiama ES kalba

 
2017 03 28 18:06
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Seimas ėmėsi svarstyti konservatorių pateiktą siūlymą įpareigoti, kad ne mažiau kaip 90 proc. retransliuojamos televizijos programos būtų įgarsinta arba subtitruojama Europos Sąjungos (ES) kalbomis.

Antradienį po pateikimo Seime pritarta pataisai, kad retransliuojamos televizijos programos oficialiomis ES kalbomis turi sudaryti ne mažiau kaip 90 proc. vartotojams siūlomo paketo, išskyrus specializuotus (teminius) paketus.

Taip pat siūloma nustatyti, kad ne Europos kalba retransliuojama televizijos programa, jei verčiama į oficialią ES kalbą arba rodoma su tokios kalbos subtitrais, prilyginama programai, retransliuojamai ar platinamai internete oficialia Europos Sąjungos kalba.

Už tokią Visuomenės informavimo įstatymo pataisą po pateikimo antradienį balsavo 56 Seimo nariai, prieš buvo keturi ir susilaikė 35 parlamentarai, toliau ją svarstys Seimo komitetai. Svarstymas plenariniame posėdyje numatytas gegužės pabaigoje. Siūloma, kad toks reguliavimas įsigaliotų nuo 2018 metų gegužės.

Analogiškas pataisas, motyvuodama kova su priešiška propaganda, praėjusią Seimo kadenciją buvo pateikusi prezidentė Dalia Grybauskaitė, tačiau tuomet joms nepritarta.

„2014 metais ankstesnės kadencijos Seimui tokią pataisą teikė prezidentė, tame Seime pono Viktoro Uspaskicho vadovaujamos Darbo partijos iniciatyva buvo balsuota „prieš“, manau, kad mes esame kitokios sudėties, atsirado lietuviškos ir europietiškos valios daugiau mūsų Seime, kad galėtume labiau mus integruoti į ES informacinę erdvę“, – sakė pataisą pristatęs konservatorius Laurynas Kasčiūnas.

„Praktikoje tai reikštų, kad mūsų kabelinės televizijos savo paketus suformuoja taip, kad 90 proc. tuose paketuose būtų garsinta ES kabomis, tai gali būti lietuviškai, angliškai, vokiškai arba subtitruojama tomis kalbomis. Ir dešimt procentų paliekama trečiųjų šalių produkcijai“, – pataisas aiškino konservatorius.

Prieš pataisas, pavadindamas jas cenzūra, kalbėjo „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos atstovas Vytautas Kamblevičius.

„Matyti, kad yra tam tikras cenzūros įvedimas. Cenzūra perauga į priešingą poveikį ir žmones nustato diametraliai priešingai, ir šiuo metu, mano supratimu, nereikia erzinti tautos, nes kitataučiai pagalvos, kad mes darome kažką ne taip“, – sakė „tvarkietis“.

Taip pat antradienį buvo pateiktos grupės konservatorių pataisos, kad daugiau kaip pusę televizijos eterio sudarytų europietiška produkcija. Už jas balsavo 44 Seimo nariai, prieš buvo trys ir susilaikė 45, jos grąžintos iniciatoriams tobulinti.

Pataisa numatė, kad televizijos programų transliuotojai daugiau kaip pusę programos laiko, kuris lieka atėmus laiką, skirtą žinių, sporto, žaidimų, reklamos programoms, teleteksto paslaugoms ir teleparduotuvei, turėtų skirti Europos kūriniams.

Tokia nuostata ir šiuo metu įrašyta Visuomenės informavimo įstatyme, tačiau su išlyga – kai tai įmanoma. Ją ir siūlė braukti konservatoriai, palikdami tik tiesioginį įpareigojimą dėl Europos kūrinių dalies.

Pataisas pristatęs L.Kasčiūnas sakė, kad jomis siekiama užtikrinti, jog Rusijos produkcija neįsigalėtų Lietuvos televizijose, pabrėždamas, kad „kultūra ir politika Rusijoje yra suaugusios, ir tą reikia aiškiai matyti“.

„Lietuvos televizijose auga su Kremliumi susijusios produkcijos kiekiai, galima kalbėti apie du-tris kartus padidėjusius kiekius per pastaruosius kelerius metus. Kad Rusijos produkcija nėra šiaip žodžio laisvė, informacija pliuralistinėje visuomenėje, mums turbūt kiekvienam akivaizdu, už to dažnai aiškiai slypi Rusijos „minkštosios galios“ projekcijos, kai bandoma suaktyvinti tam tikrus mitus visuomenėje, kad visuomenė mąstytų viena ar kita linkme“, – sakė L.Kasčiūnas.

Liberalų sąjūdžio atstovas Simonas Gentvilas savo ruožtu tvirtino sakė, kad rusiškos kultūros ir Kremliaus sutapatinimas jį gąsdina.

„Gąsdina mane jūsų tapatinimas rusiškos kultūros su Kremliaus tematika, būdinga konservatoriams sutapatinti šitus dalykus, Rusija ir Kremlius yra du skirtingi dalykai ir negalima visada jų sutapatinti“, – sakė S.Gentvilas.

Taip pat liberalų atstovai išsakė nuogąstavimus, kad siekiai riboti rusišką produkciją iš tiesų lems, kad sumažės amerikietiškų laidų, filmų.

Pataisą dėl eterio dalies europietiškiems kūriniams konservatoriai registravo Lietuvos radijo ir televizijos komisijai (LRTK) paskelbus tyrimą apie Rusijos produkcijos kiekį šalies televizijose pagal oficialiai pateikiamą kovo 6–12 televizijos programų tvarkaraštį. Tyrimo duomenimis, daugiausiai – 38 proc. – Rusijoje sukurtos produkcijos, įskaitant filmų ar laidų anonsus, rodyta „Lietuvos ryto“ televizijos eteryje. BTV rusiškos laidos, filmai per savaitę sudarė 35,5 proc. eterio laiko.

Konservatoriai tvirtina, kad rusiškos produkcijos kiekis pastaraisiais metais pastebimai išaugo. 2007 metais per vieną sausio mėnesio savaitę lietuviški kanalai transliavo 79 valandas rusiškos produkcijos, 2016 metais – 151 valandą, o šiemet – 198 valandas, ir tai daugiausiai buvo Rusijoje sukurti serialai.

Pasak projekto autorių, Rusija televiziją laiko savo „minkštosios galios“ instrumentu. Jis ypač svarbus informacinio karo kontekste – per televizinę produkciją formuodama tam tikrus tapatybinius elementus, Rusija „pririša“ tokią produkciją žiūrinčius žmones prie jos kultūrinės ir informacinės erdvės.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"