TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Seimas svarstys siūlymą rengti referendumą dėl dvigubos pilietybės

2013 04 16 14:40
Už referendumą dėl dvigubos pilietybės balsavo visos parlamentinės frakcijos, išskyrus konservatorius, didžioji jų dalis susilaikė. / LŽ archyvo nuotrauka

Seimas antradienį po pateikimo pritarė siūlymui kartu su prezidento rinkimais 2014 metais rengti referendumą dėl dvigubos pilietybės. Referendumui dėl Konstitucijos keitimo siūloma formuluotė: "Pritariu, kad Lietuvos Konstitucijos 12 straipsnio antroji dalis  būtų išdėstyta šitaip:  "Lietuvos Respublikos pilietis gali būti ir kitos valstybės piliečiu".

Už nutarimą dėl referendumo skelbimo balsavo 74 Seimo nariai, prieš buvo vienas, 20 parlamentarų susilaikė. Toliau projektas bus svarstomas parlamentiniuose komitetuose.

Už referendumą dėl dvigubos pilietybės balsavo visos parlamentinės frakcijos, išskyrus konservatorius, jų didžioji dalis susilaikė. Taip pat referendumo neparėmė du "darbiečiai" ir vienas socialdemokratas.

Konservatoriai priekaištavo, kad siūlymas dėl referendumo pateiktas užbėgus už akių partijoms, kurios ėmėsi derinti klausimą dėl referendumo. Parlamentinių frakcijų atstovai buvo susitikę ir aptarę galimybę pasirašyti memorandumą, kuriuo įsipareigotų skelbti referendumą, formuluotę suderinti su frakcijomis ir agituoti savo rinkėjus referendume dalyvauti.

"Nepakanka paskelbti referendumo, reikia, kad referendumas įvyktų, jo sąlygos labai griežtos, ir šitoj vietoj reikia ir visuomenės, ir politikų, ir įvairių socialinių grupių supratimo bei kalbėjimosi. Netrukus po naujausio Konstitucinio Teismo išaiškinimo, čia netoliese esančioje salėje buvome susirinkę ir kairieji, ir dešinės atstovai, ir sutarėme, kad parengsime memorandumą, susėsime prie stalo, susitarsime, kaip dirbame, ir tai buvo vienas būdų eiti į priekį. Ar jums neatrodo, kad toks netikėtas išsišokimas gali kaip tik pakenkti referendumo idėjai?" - klausė konservatorius Stasys Šedbaras.

A.Paulauskas replikavo, jog deklaracijų surengti referendumui dėl dvigubos pilietybės neužteks, taip pat tvirtino dvigubos pilietybės iniciatyvą kėlęs jau anksčiau, užpraėjusioje kadencijoje.

"Deklaracijomis šio klausimo neišspręsime. Mes esame priėmę labai gražių deklaracijų - dėl krašto apsaugos finansavimo, sveikatos, švietimo ir matome, kuo baigiasi visi šie susitarimai. Aš pradėjau rengti šitą nutarimą daug anksčiau, ir jei istoriškai žiūrėtume, panašų nutarimą teikau dar 2007 metais. Jei mes norime su prezidento rinkimais šitą referendumą padaryti, terminai yra per trumpi", - sakė A.Paulauskas.

Parlamentinių partijų susitarimo projekte siūlyta, kad Seimo Konstitucijos komisija parengs nutarimo dėl privalomojo referendumo paskelbimo projektą, jame bus suformuluotas klausimas referendumui. Tai ketinta padaryti iki spalio 20 dienos.

Savo inicijuotą nutarimo projektą dėl referendumo pristatydamas A.Paulauskas pabrėžė, jog projektas kol kas tik pateikiamas, tad turintieji pasiūlymų dėl kitokios formuluotės galės teikti juos ir projektas galės būti tobulinamas.

"Labai svarbu, kokia bus formuluotė. Jei mes bet kokią formuluotę pateiksime, gali nebūti rezultato, nes žmonių nuomonės išsiskirs", - tvirtino Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas socialdemokratas Julius Sabatauskas.

Būtent dėl formuluotės referendumui nutarimo projekto neparėmė konservatoriai, kurie deklaruoja remiantys dvigubos pilietybės įteisinimą.

"Aš abejoju dėl tos formuluotės, kurią pateikė A.Paulauskas. Pats asmeniškai visada pasisakiau, kad lietuvių kilmės asmenys turėtų teisę į dvigubą pilietybę be kokių nors didesnių apribojimų. Tačiau pono A.Paulausko pateikta formuluotė, mano manymu, nėra gerai apgalvota, nes ji atveria tokią perspektyvą, kad apie 200 tūkst. Lietuvoje gyvenančių rusakalbių bus spaudžiami Rusijos valdžios irgi priimti antrą pilietybę ir tai bus Rusijos pilietybė. Ir perspektyvą galime turėti tokią, kad čia gyvens apie keli šimtai tūkstančių Rusijos piliečių", - vėliau žurnalistams komentuodamas projektą sakė opozicijos ir konservatorių lyderis Andrius Kubilius.

Pasak jo, visų pirma reikėtų kalbėti apie lietuvių kilmės asmenis, kaip iki šiol Pilietybės įstatyme apibrėžta, ir jų papildomas teises turėti kitą pilietybę. "Manau, galime sulaukti tokių pasekmių, kad Rusijos valdžia, kuri pastaruoju metu labai aiškiai formuluoja savo naują politiką artimajame užsienyje, kurią yra pavadinusi integracija be inkorporacijos su visomis "minkštosiosmis" galiomis, sulauksime situacijos, kad Rusija darys spaudimą rusų kilmės asmenims, turintiems Lietuvos pilietybę, priimti antrą pilietybę", - nuogąstavo A.Kubilius.

Formuluotei nepritarė ir Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovė Lietuvoje Vida Bandis. Pasak jos, reikia parinkti tokią nuostatą, dėl kurios visi politikai sutartų ir nekiltų ginčų. "Reikia formuluotę pakeisti. Turi būti visi susitelkę, nes reikalavimas dėl referendumo yra toks didelis, kad ne tik pusė turi ateiti, bet pusė nuo visų turinčių teisę balsuoti privalo balsuoti "už". Mano nuomone, ir Lietuvai to reikia. Yra labai daug išvažiavusių lietuvių, ir jie nori tą ryšį palaikyti. Tai bus glaudesnio ryšio palaikymas, jeigu turės pilietybę", - žurnalistams sakė V.Bandis.

Nutarimo projektą pristatęs A.Paulauskas tvirtino, jog formuluotę galima keisti tolesnėse projekto svarstymo stadijose, svarbiausia - tikslas užtikrinti galimybę išvykusiems lietuviams likti Lietuvos piliečiais.

"Šio nutarimo ir referendumo tikslas - išsaugoti Lietuvos piliečius, kurių beveik pusė milijono šiuo metu yra išvykusių, daugiausiai į ES valstybes, JAV, taip pat Australiją, Lotynų Ameriką. Jie gyvendami įvairiuose pasaulio kampeliuose kuria šeimas, mokosi, dirba, puoselėja lietuvybę, remia Lietuvą tiek finansiškai, tiek palaikydami ryšius ne tik su artimaisiais, bet jie išgyvenę tam tikrą laiką užsienio valstybėje ir galintys tapti jos lygiateisiu piliečiu, negali to padaryti, nes iš karto praranda Lietuvos pilietybę, arba tie, kurie priima tos valstybės pilietybę, iš karto netenka Lietuvos pilietybės", - pristatydamas pataisas Seimui sakė A.Paulauskas.

"Tie, kurie gyvena įvairiose valstybėse, naudojasi jų socialinėmis garantijomis, jų sistema, mokosi, dirba įvairios institucijose, ir kai kada labai svarbu turėti tos šalies pilietybę. Mes šiuo metu kaip ir dirbtinai nutraukiame to žmogaus ryšį su Lietuvos valstybe", - tvirtino "darbietis".

Tuo tarpu jo frakcijos kolega Kęstutis Daukšys tvirtino iš viso nepritariantis dvigubos pilietybės įteisinimui. "Manau, kad kalba apie dvigubą pilietybę išvis yra Lietuvai kenksmingas dalykas. Valdžia turi padaryti, kad piliečiams nebūtų poreikio turėti antrą pilietybę", - pasisakė K.Daukšys.

Pasak jo, dar daugiau keblumų kils, kai įteisinant dvigubą pilietybę kartu bus imtasi saugiklių siekiant užkirsti kelią A.Kubiliaus anksčiau išvardintoms grėsmėms dėl Rusijos įtakos stiprinimo Lietuvoje.

"Kaip mes tuos piliečius išseparuosime? Rusų tautybės gyventojus saugosime nuo Maskvos įtakos, o lietuvių nesaugosime nuo Švedijos, nuo Anglijos, nuo Amerikos? Kodėl tada vieni piliečiai bus geresni, nes turės dvigubą pilietybę, o kiti - ne, o kaip su pareigos atlikimu, pavyzdžiui, tarnyba kariuomenėj, ginti tėvynę, kaip reikės žmogui pasirinkt, kurią tėvynę gint? Jei jis norės penkių pilietybių, kas tada? Visa laimė, kad bus referendumas, tikiuosi, kad žmonės nepalaikys šito dalyko", - kalbėjo "darbietis".

A.Paulausko įregistruotą nutarimo projektą dėl referendumo savo parašais parėmė 36 valdančiosioms frakcijoms priklausantys Seimo nariai.

Šiuo metu Konstitucija numato, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Šis straipsnis įrašytas Konstitucijos pirmajame skirsnyje, kurio nuostatos gali būti keičiamos tik referendumu. Konstitucijos nuostatą dėl pilietybės galima pakeisti, jeigu referendume tam pritartų daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus.

Prezidentė Dalią Grybauskaitė šių metų pradžioje kreipėsi į Konstitucinį Teismą prašydama išaiškinti, ar galima nekeičiant Konstitucijos tik įstatymu nustatyti, kad po Nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną išvykę ir kitos šalies pilietybę įgavę asmenys išsaugotų ir Lietuvos pilietybę.

Konstitucinis Teismas atsakė neigiamai, atsižvelgdamas į ankstenę doktriną, jog dvigubos pilietybės atvejai turi būti ypač retos išimtys, o ne paplitęs reiškinys.

Pagal dabartinį Pilietybės įstatymą, dviguba pilietybė leidžiama tiems, kurie iš Lietuvos pasitraukė iki Nepriklausomybės atkūrimo 1990-aisiais, taip pat tiems, kurie pilietybę įgijo automatiškai - gimdami arba per santuoką. Tačiau dvigubą pilietybę turintieji nuo gimimo, sulaukę pilnametystės, per trejus metus turi apsispręsti, kurią pilietybę pasirinkti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"