TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Seimas svarstys siūlymą sustiprinti valstybinės kalbos statusą

2014 11 13 17:22
Valentinas Stundys. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Seimas svarstys darbo grupės siūlymą valstybinės lietuvių kalbos statusą įtvirtinti konstituciniu įstatymu.

Už Valstybinės kalbos konstitucinio įstatymo projektą po pateikimo balsavo 69 Seimo nariai, prieš buvo vienas, susilaikė trys parlamentarai. Toliau projektą svarstys parlamentiniai komitetai.

„Įstatymas yra reikšmingas žingsnis stiprinant lietuvių valstybinės kalbos pozicijas ir prisiimant atsakomybę už jos raidą, jos ateitį“, - sakė projektą pristatęs konservatorius Valentinas Stundys.

„Suprasdama šio įstatymo reikšmę valstybei, lietuvių kalbai, kviečiu Seimo narius jį palaikyti. Manau, kad neatsiras nei vieno Seimo nario, kuris konstitucinio įstatymo nepalaikys, kad lietuvių kalba yra valstybinė kalba“, - balsuoti už projektą kolegas ragino konservatorė Vida Marija Čigriejienė.

Tuo tarpu Seimo narių mišrios grupės atstovas Algirdas Vacovas Patackas sakė projektui turintis priekaištų, kad jame nepakankamai pabrėžiama tarptautinė lietuvių kalbos reikšmė.

Šiuo metu lietuvių kalbos teisinis reglamentavimas apibrėžtas paprastu įstatymu. Konstitucinio įstatymo statusas reiškia, kad jam priimti bei pakeisti reikia didesnio Seimo narių balsų skaičiaus. Konstitucinio įstatymo projektas laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo daugiau kaip pusė visų Seimo narių - 71, o norint pakeisti galiojantį konstitucinį įstatymą reikia ne mažiau kaip trijų penktadalių visų Seimo narių balsų - 85.

Projekte numatoma, kad Lietuvos piliečių vardai ir pavardės valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų sudaromuose bei išduodamuose asmens ar kituose dokumentuose rašomi lietuviškais rašmenimis, išskyrus kitų įstatymų nustatytas išimtis. Taip pat, kad Lietuvos piliečiams vardai ir pavardės suteikiami ir keičiami atsižvelgiant į vyriškosios ir moteriškosios formų skirtumus, jeigu tie skirtumai yra tam tikros kalbos vardų ir pavardžių gramatinė ypatybė.

Seime šiuo metu svarstomi kiti įstatymų projektai, kuriais sprendžiamas nelietuviškų rašmenų naudojimas rašant pavardes asmens dokumentuose klausimas. Vienu projektu siūloma liberalizuoti asmenvardžių rašybą, leidžiant rašyti pavardes nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis, kitu projektu nelietuviška pavardžių rašyba būtų numatyta papildomame paso puslapyje.

Lietuvą leisti dokumentuose rašyti lenkiškas pavardes naudojant lenkišką abėcėlę, pavyzdžiui, raides „ż“ ar „ź“, ragina vietos lenkų politikai ir juos remianti Varšuva. Pataisų šalininkai teigia, kad jos būtų svarbios ir santuokas su užsieniečiais sudariusioms lietuvėms, o kritikai teigia, kad taip būtų sumenkintas konstitucinis valstybinės lietuvių kalbos statusas, gali kilti keblumų skaitant nelietuviškas pavardes.

Valstybinės kalbos įstatymo projekte taip pat numatoma, kad teisės aktuose, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų dokumentuose, registruose, kelio ženkluose, taip pat kitais norminių teisės aktų nustatytais atvejais vartojami oficialieji Lietuvos vietovardžiai. Neoficialūs vietovardžiai viešuosiuose užrašuose galėtų būti teikiami Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

Pagal projektą, Lietuvoje steigiamų juridinių asmenų pavadinimai sudaromi lietuvių kalba, išskyrus kitų įstatymų nustatytas išimtis. Viešieji užrašai, įskaitant prekybos ir paslaugų teikimo vietų pavadinimus, turi būti lietuvių kalba.

Taip pat projekte įrašyta, kad įstatymas nereglamentuoja tautinėms mažumoms ar etninėms grupėms priklausančių asmenų ir jų bendrijų kitų įstatymų nustatytos teisės puoselėti gimtąją kalbą, taip pat religinių bendrijų kalbos.

Šiuo metu valstybinės kalbos klausimus – apsaugą, vartojimą, taisyklingumą, puoselėjimą – reglamentuoja Lietuvos valstybinės kalbos įstatymas.

Konstitucinio įstatymo projektą dėl valstybinės kalbos parengė darbo grupė, sudaryta dar 2005 metais, vadovaujantis Seimo nutarimu „Dėl lietuvių kalbos politikos ir perspektyvų Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare“.

Naują projektą pristatantys teikėjai pažymi, kad šiuo metu galiojantis prieš 18 metų priimtas įstatymas „gerokai pasenęs tiek teisės normų aiškumo, tiek teisinės technikos požiūriu: kai kurios normos yra nebeaktualios, kai kurios formuluotės neatitinka kitų Lietuvos įstatymų, kai kurios netikslios, įstatymo struktūra nebetenkina dabartinių reikalavimų (pvz., nėra sąvokų apibrėžčių), pasenusi terminija ir t.t.“.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"