Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

Seimas uždraudė visų formų smurtą prieš vaiką, įskaitant fizines bausmes

 
2017 02 14 14:37
pixabay.com nuotrauka

Seimas antradienį ypatingos skubos tvarka priėmė pataisas, kuriomis uždraustas visų formų smurtas prieš vaiką, įskaitant fizines bausmes.

Už šiuos parlamentarų Mykolo Majausko ir Dovilės Šakalienės inicijuotus Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimus parlamentas pasisakė vienbalsiai – 116 balsais „už“. Šis balsavimas Seimo salėje sutiktas plojimais.

Įstatymo pakeitimais apibrėžiamas visų rūšių smurtas prieš vaiką: fizinis, psichologinis, seksualinis, nepriežiūra.

Nustatyta, kad „draudžiamas visų formų smurtas prieš vaiką, įskaitant fizines bausmes“, o tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai ir valstybė turi užtikrinti vaiko apsaugą.

Vienbalsiai. "Facebook" stopkadras

Kas įtvirtinta priimtu įstatymu?

Seimas priėmė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas (projektas Nr. XIIIP-113(3), kuriomis nutarė uždrausti visų formų smurtą prieš vaiką, įskaitant fizines bausmes.

Įstatyme apibrėžiama, kad smurtas prieš vaiką – veikimu ar neveikimu vaikui daromas tiesioginis ar netiesioginis tyčinis fizinis, psichologinis, seksualinis poveikis, garbės ir orumo nepaisymas ar nepriežiūra, dėl kurių vaikas patiria žalą ar pavojų gyvybei, sveikatai, raidai.

Priimtais pakeitimais nuspręsta įtvirtinti ir apibrėžti smurto prieš vaiką formas: fizinį smurtą, psichologinį smurtą, seksualinį smurtą ir nepriežiūrą.

Fizinis smurtas apibrėžiamas kaip tiesioginiai ar netiesioginiai tyčiniai fiziniai veiksmai prieš vaiką, taip pat fizinės bausmės, sukeliantys tam vaikui skausmą, žalą arba pavojų jo gyvybei, sveikatai, raidai ar žalą garbei ir orumui.

Psichologinis smurtas – nuolatinis vaiko teisės į individualumą pažeidinėjimas, žeminimas, patyčios, gąsdinimas, būtinos vaiko raidai veiklos trikdymas, asocialaus elgesio skatinimas ar kitokia nefizinio kontakto elgsena, sukeliantys žalą ar pavojų vaiko gyvybei, sveikatai, raidai, ar žalą garbei ir orumui.

Seksualiniai veiksmai su vaiku, kuris pagal atitinkamas Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas nėra sulaukęs amžiaus, nuo kurio seksualiniai veiksmai su juo neužtraukia baudžiamosios atsakomybės arba seksualiniai veiksmai su vaiku, kai naudojama prievarta, jėga ar grasinimai, arba piktnaudžiaujama pasitikėjimu, valdžia ar įtaka vaikui, taip pat ir šeimoje, arba piktnaudžiaujama itin pažeidžiama vaiko padėtimi, ypač dėl jo psichinės ar fizinės negalios ar priklausomumo bus laikomas seksualiniu smurtu. Tokiu smurtu taip pat bus pripažįstamas vaikų išnaudojimas prostitucijos tikslams, vaikų pornografija, verbavimas, vertimas ar įtraukimas dalyvauti pornografinio pobūdžio renginyje, pornografijos rodymas, arba kitos vaikų seksualinio išnaudojimo formos, vaikų tvirkinimas.

Nepriežiūra apibrėžiama kaip nuolatinis vaikui būtinų fizinių, emocinių ir socialinių poreikių netenkinimas ar aplaidus tenkinimas, sukeliantis žalą ar pavojų vaiko gyvybei, sveikatai, raidai.

Siekiant saugoti ir garantuoti vaiko teises valstybė įsipareigoja imtis visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo ir kitų priemonių užtikrinti vaiko apsaugą nuo visų formų smurto, įskaitant fizines bausmes, kurį jis gali patirti iš tėvų, kitų teisėtų vaiko atstovų ar kurio nors kito vaiką prižiūrinčio asmens.

Organizacijos „Gelbėkit vaikus“ generalinė direktorė Rasa Dičpetrienė. Asmeninio albumo nuotrauka

Kitas Lietuvos vaikų istorijos puslapis

Organizacijos „Gelbėkit vaikus“ vadovės Rasos Dičpetrienės reakcija: „Pritardama Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisoms, aiškiai apibrėžiančioms įvairias smurto prieš vaikus rūšis, mūsų šalis ir mūsų visuomenė morališkai įsipareigojo Lietuvos vaikams. Pirmiausia įsipareigojome klausyti ir išgirsti, įsipareigojome kalbėti ir kalbėtis. Galų gale įsipareigojome mūsų jaunajai kartai perduoti tas vertybes, kurias ne patys gavome iš savo tėvų, o kaip atsakingi demokratinės šalies piliečiai subrandinome savo širdyse bei galvose.

Nuo šiandien, nuo 2017 m. vasario 14 d., mes verčiame kitą Lietuvos vaikų istorijos puslapį. Atidėję į šalį diskusijas ir nesutarimus, rūpinsimės jau priimto įstatymo įgyvendinimu, o tai pirmiausia reikš pagalbos ir esamų paslaugų šeimai efektyvinimą bei naujų kūrimą. Savyje ugdysime pilietiškumą stebėdami ir pranešdami ne tik apie savo kaimynų, bet ir apie artimųjų netinkamą elgesį su vaiku, neretai turėsime „perlipti per save“ patys ir, bendraudami su vaiku, nereaguoti impulsyviai.“

Reikia kibti į bendrą talką

Vaikų ir paauglių psichiatro prof. Dainiaus Pūro komentaras: „Įstatymas priimtas ir tai yra labai gerai. Ne taip dažnai LR Seimas prrima sprendimus atitinkančius šiuolaikinius žmogaus teisių principus.

Žengus šį svarbų žingsnį, laukia daugybė darbų. Šandien dalį jų kaip visada tiksliai ir kompetentingai išvardino Edita Žiobienė. Bet tą sisteminių spragų sąrašą galima dar tęsti. Berenovuodami nebūtinai reikalingus pastatus, bestatydami viadukus ir aplinkelius, vis nerasdavome išteklių tam, kad pradėtume vytis kaimynus Europos šiaurėje ir vakaruose teikiant įvairialypę pagalbą vaikams ir šeimoms. Dabar tai turi tapti Vyriausybės prioritetu. Bet ar taps?

Prof. Dainius Pūras. LŽ archyvo nuotrauka

Klausantis kai kurių kalbų šiandien ateitis atrodo visaip, tai šviesesnė, tai nebūtinai. Tiesa, dėl gausių darbų ne viską girdėjau. Petras Gražulis tai mažiausia problema, nes matyt kiekviename parlamente esama savojo gražulio. Labai nuliūdino Pauliaus Saudargo kalba, kaip iš gūdžios Žemaitės laikų praeities. Buvusio kandidato į Tėvynės Sąjungos pirmininkus nevykusius argumentus puikiai atrėmė iškart po jo kalbėjęs Julius Sabatauskas. Neramūs jausmai aplankė klausantis ministro Lino Kukuraičio. Vis tik knieti po kai kurių ministro išvedžiojimų jo paklausti – ar Lietuvoje galioja JT Vaiko teisių konvencija?

Tas ministro aiškinimas apie du skirtingus ir esą vienodai svarbius požiūrius – „vaiko-centrinį“ ir „šeimo-centrinį“ ir vėl kelia sumaištį. Nors imk ir suprask kad čia toks futbolas žaidžiamas – na gerai jau, šiandien duoklė buvo atiduota vieniems, kuriems vaiko teisės svarbiau, o po to jau bus kitas įstatymas kad galėtų atsilošti kiti, tie kur „už šeimą“. Tada bus lygiosios.

Laikas mums visiems suprasti kad čia nėra jokio konflikto. Tokie kaip ministro išvedžiojimai kyla iš didžiausio nesusipratimo – galvoti ir aiškinti kitiems, kad jei neleidžiama tėvams smurtauti prieš vaiką, tai menkinamas šeimos vaidmuo. Auklėti ir smurtauti – tai ne sinonimai, o antonimai, ir laikas dėl to mums pagaliau susitarti. Jei norime sveikų ir laimingų šeimų, tai pirmiausia susitarkime, kad jose ginsime kiekvieno šeimos nario, ir pirmiausia – vaiko ir moters teises, ir kad niekas neturi teisės laikyti kito žmogaus (vaiko, moters) daiktu ar savo nuosavybe. Niekas neturi teisės rūšiuoti žmonių į svarbesnius ir mažiau svarbius, aiškinti kad „šeimos vertybės“ svarbiau negu kiekvieno šeimos nario teisė nebūti skriaudžiamu, rūšiuoti šeimų į šeimas ir ne-šeimas.

Šiandien priimtas įstatymas nėra nukreiptas prieš šeimas, jeigu dar kas nors taip galvoja. Po daug metų veidmainiškų gražbyliavimų Seime „Už šeimą“ šiandien pirmą kartą LR Seimas žengė link tikrosios paramos šeimai. Šis įstatymas yra už sveikas ir be smurto gyvenančias šeimas. Jis pirmą kartą Lietuvos istorijoje pasiunčia žinią piliečiams, kad valstybė rems ir stiprins šeimas, nes imasi savo prievolės išlaisvinti šeimas ir išguiti iš šeimų tai kas iki šiol nuodija jas ir visą Lietuvą – smurtą kaip pačią bjauriausią mūsų visuomenės tradiciją ir šeimų „vertybę“.

Dabar visiems reikia kibti į bendrą talką ir padėti šeimoms auginti vaikus auklėjant juos be smurto. Darbo bus daug, ir tai bus daug sunkiau, negu priimti įstatymą, nors žinia kad įstatymą prrimti oi kaip nebuvo lengva. Priminisiu tik tai kad kol kas prevencinių paslaugų (šeimoms ir vaikams) kokybe ir kiekybe atsiliekame nuo žymiai sveikesnės Europos dalies apie 50 metų.“

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"