TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Seimas užpudravo aukštojo mokslo reformos spragas

2012 04 25 4:49

Seimas pritarė Mokslo ir studijų įstatymo pataisoms, kuriomis bandoma užkaišyti pernai gruodį Konstitucinio Teismo (KT) atskleistas aukštojo mokslo reformos spragas. Tačiau ir po šių pakeitimų lieka abejonių, ar įstatymas neprieštarauja Konstitucijai.

Įstatymo pataisoms parengti specialiai suburtos darbo grupės siūlymams parlamentarai vakar pritarė aiškia balsų persvara. Aukštųjų mokyklų vadovų rinkimo teisė patikėta taryboms, tačiau pakeista jų formavimo tvarka. Nuo šiol universitetų ir kolegijų tarybose daugumą sudarys nebe švietimo ir mokslo ministro deleguoti atstovai, o akademinės bendruomenės nariai.

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius tikina, kad pataisos užpildys KT nurodytas spragas. Tačiau alternatyvius siūlymus ne kartą teikęs parlamentaras Vydas Gedvilas aiškina, kad net ir pataisytas įstatymas prieštarauja Konstitucijai.

Strateginius ir finansinius reikalus sprendžiančioje taryboje iki šiol didesnį svorį turėjo švietimo ir mokslo ministro deleguoti Aukštojo mokslo tarybos atstovai. Nuo šiol iš 9-11 asmenų formuojamose tarybose 4-5 nariai bus deleguoti akademinės bendruomenės. Dar bent vieną narį skirtų studentų atstovybė. Akademinius reikalus tvarkančio senato nustatyta tvarka bus atrenkami ir skiriami atitinkamai trys arba keturi aukštosios mokyklos personalui ir studentams nepriklausantys nariai. Vieną jų skirs studentų atstovybė savo nustatyta tvarka.

Būtent aukštųjų mokyklų taryboms patikėta teisė rinkti rektorius ir direktorius. Taip pat patikslinta, kad nevalstybinėse aukštosiose mokyklose iš biudžeto bus galima finansuoti tik tas studijas, kurių specialistų negalės parengti valstybiniai universitetai ir kolegijos. KT išaiškinimu, Konstitucijai prieštaravo galimybė gauti studijų krepšelį stojant į privačias mokyklas.

Vis dėlto pagal aukščiausius balus į privačias aukštąsias mokyklas įstoję asmenys galės gauti norminės studijų kainos dydžio stipendiją. Taigi galimybė nemokamai mokytis ir nevalstybinėse aukštosiose mokyklose liko.

"Priėmus šias pataisas išsaugomas aukštojo mokslo pertvarkos tęstinumas. Taip pat išsaugoma krepšelių sistema, toliau leidžianti orientuotis į studijų kokybę aukštosiose mokyklose", - LŽ sakė G.Steponavičius.

Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas Remigijus Žaliūnas LŽ tvirtino, kad Seimas priėmė išmintingą sprendimą. Esą gerokai blogiau būtų buvę, jeigu būtų paliktas teisinis vakuumas, kuris atsirado po KT išaiškinimo. "Brandiems universitetams ir akademinėms bendruomenėms šis modelis yra priimtinas", - sakė jis.

Lietuvos sveikatos mokslų universitetui vadovaujantis R.Žaliūnas atkreipė dėmesį, kad toks valdymo modelis įdiegtas daugelyje Europos universitetų.

Parlamentaras V.Gedvilas teigia kategoriškai nepritariantis švietimo ir mokslo ministro nuomonei apie įgyvendintas KT pastabas.

"KT aiškiai pasakė, kad aukštųjų mokyklų valdyme trūksta autonomijos. Vadovus ir toliau rinks tarybos, ir nors buvo pabrėžta, kad politinės įtakos rinkimuose būti negali, vis dėlto keturi žmonės taryboje bus siūlomi Švietimo ir mokslo ministerijai atskaitingos Aukštojo mokslo tarybos. Jie neabejotinai turės poveikį renkant rektorių, tad apie autonomiją kalbėti yra sudėtinga", - sakė jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"