Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITROŽIŲ KARAIMULTIMEDIJA
LIETUVA

Seimas vaduosis iš popierinės priklausomybės

 
2017 06 06 6:00
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Tonas popieriaus kasmet sunaudojantis Seimas suks radikalių pokyčių keliu. Padėtį pakeisiančiai moderniai dokumentų valdymo informacinei sistemai įsigyti per trejus metus bus atseikėta 260 tūkst. eurų.

Parlamentas iki minimumo ryžosi mažinti parlamente cirkuliuojančių popierinių dokumentų srautus. Seimo valdybai palaiminus, Seimo kanceliarija artimiausiu metu skelbs tarptautinį konkursą dokumentų valdymo informacinei sistemai įsigyti. Tikimasi, kad naujovė gerokai paspartins institucijos darbą tiek viduje, tiek bendraujant su visu valdžios sektoriumi. Tačiau informacinės sistemos naudą greičiausiai įvertins jau kitos kadencijos Seimas.

Laikas modernėti

Seimo vicepirmininko „valstiečio“ Arvydo Nekrošiaus, atsakingo už Seimo kanceliarijos veiklą, teigimu, pagrindinis tikslas, kurio tikimasi pasiekti diegiant minėtą sistemą, – visus popierinius dokumentus paversti elektroniniais. „Jau XXI amžius, pats laikas modernėti ir Seimui“, – „Lietuvos žinioms“ sakė vicepirmininkas. Pasak jo, perėjus prie elektroninių dokumentų, gerokai palengvėtų tiek Seimo kanceliarijos, tiek pačių parlamentarų darbas, būtų taupomas laikas, lėšos, popierius.

Anot Arvydo Nekrošiaus, perėjus prie elektroninių dokumentų, gerokai palengvėtų tiek Seimo kanceliarijos, tiek pačių parlamentarų darbas, būtų taupomas laikas, lėšos, popierius.Romo Jurgaičio nuotrauka

Dabar per metus Seimas sunaudoja daugiau kaip 17–19 tonų popieriaus. „Įdiegus naują sistemą, viskas būtų struktūrizuota ir susisteminta“, – tikino A. Nekrošius. Jo žiniomis, daug popierinių dokumentų kol kas spausdina Seimo komitetai – įvairius teisės aktų projektus, teikiamas pataisas, išvadas, ataskaitas.

A. Nekrošius sakė prašęs, kad Audito komiteto, kuriame jis dirba, darbuotojai liautųsi jo nariams dalyti popierinius dokumentų variantus, nes viską galima rasti elektroninėje erdvėje. Anot Seimo vicepirmininko, tokiu keliu suka ir daugelis ministerijų. Ateityje elektroninėje erdvėje turėtų bendrauti visas valdžios sektorius, kad nereikėtų, kaip dabar, „dokumentus iš vienos institucijos į kitą vežioti fiziškai“.

Visi turi kompiuterius

Pasak Seimo kanclerės Daivos Raudonienės, po Seimo kanceliariją juda labai daug popierinių dokumentų – tiek gaunamų iš išorės, tiek vidinių. „Valdyti juos elektroniniu būdu būtų daug lengviau, darbas vyktų efektyviau“, – pabrėžė ji. Pasak D. Raudonienės, kol kas anksti kalbėti, kada tokia sistema galėtų pradėti realiai veikti. Artimiausiu metu Seimo kanceliarija ketina skelbti tarptautinį sistemos pirkimo konkursą. Kanclerės teigimu, sandorio vertė – 260 tūkst. eurų per trejus metus. Lėšos bus skiriamos iš Seimo kanceliarijos biudžeto.

Dabar per metus Seimas sunaudoja daugiau kaip 17–19 tonų popieriaus.

Praėjusią Seimo kadenciją buvo imtasi priemonių stengiantis atpratinti parlamentarus nuo popierinių dokumentų. Pirmas žingsnis – liautasi spausdinti plenariniams posėdžiams teikiamus teisės aktų projektus. Kanclerė priminė, kad šią kadenciją visi Seimo nariai gavo nešiojamuosius kompiuterius. „Kol kas negirdėjau, kad kas būtų prašęs plenariniams posėdžiams teikti popierinius dokumentus. Nebent patys Seimo nariai ar jų padėjėjai ką nors atsispausdina“, – sakė D. Raudonienė. Praėjusią kadenciją popierinės posėdžių medžiagos pageidavo maždaug penktadalis Seimo narių, dažniausiai – vyresnio amžiaus politikai.

Ateities klausimas

Tačiau Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas abejojo, kad nauja dokumentų tvarkymo sistema duos greitų rezultatų. Pasak jo, svarstant tokius sudėtingus įstatymus kaip Darbo kodekas bei kiti jį lydintieji dokumentai, kuriems buvo pateikta šimtai pataisų bei pastabų, dirbti elektroninėje erdvėje būtų buvę labai sudėtinga. „Pagrindinis darbas vyksta komitete. Kad neliktų klaidų, dėl kurių vėliau gali kilti problemų, turi matyti visumą. Elektroninėje erdvėje šokinėti iš vieno dokumento į kitą būtų sudėtinga net ir laiko požiūriu“, – pripažino A. Sysas. Todėl, jo manymu, atsisakyti popierinių dokumentų Seimo komitetai neskubės. „Kad mažame kompiuterio ekrane galėtum valdyti 4 ar 5 dokumentus, reikia įgudimo. Manau, kad tokio lygio nepasiekę nei vyresni, nei jaunesni Seimo nariai“, – teigė komiteto pirmininkas. Tačiau plenariniame posėdyje, anot jo, iš tiesų galima verstis su elektroninėje erdvėje pateikiamais dokumentais.

Idėją pereiti prie elektroninio dokumentų varianto praėjusią Seimo kadenciją aktyviai propagavo konservatorius Jurgis Razma. Iniciatyvą pratęsė tuometis Liberalų sąjūdžio atstovas Šarūnas Gustainis (dabar – jau buvęs liberalas, prokurorai jam yra pareiškę įtarimus kyšininkavimu politinės korupcijos byloje).

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
Rožių karaiSportasŠeima ir sveikataTrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"