TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Seimas valstybės biudžeto projektą grąžino Vyriausybei

2014 11 25 12:47
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Seimas antradienį apsvarstė 2015 metų valstybės biudžeto projektą ir grąžino jį Vyriausybei patobulinti. Antras biudžeto projekto svarstymas numatytas gruodžio 2-ąją, o priėmimas - iš karto po to vyksiančiame plenariniame posėdyje.

„Darbietis“ Vytautas Gapšys akcentavo, kad šį kartą Seimas, kaip niekada anksčiau, įdėjo daug pastangų ir žiūrėjo „iš žmogaus perspektyvos“.

„Buvo suformuota parlamentarų grupė, kuri peržiūrėjo valdančioje koalicijoje Vyriausybės pateiktą biudžetą, perdarė perpaskirstymus ir tai liečia ne dešimtį milijonų, tai liečia šimtus milijonų litų. (...) Buvo žiūrima, kad žmogus gautų didesnes pajamas ir kad mes galėtume sakyti, kad atskirtis tarp visuomenėje didžiausias pajamas gaunančių ir mažesnes pajamas gaunančių mažėja“, - teigė V.Gapšys.

Tuo tarpu Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcijos narė Rita Tamašunienė biudžete pasigedo Vyriausybės padrąsinimo euro įvedimo išvakarėse.

„Šis reikšmingas, kiekvieną žmogų paliesiantis pokytis, ženklinamas tyliuoju kainų augimu, ir lengvesniu pirkinių krepšelio sindromu, be abejo ir socialinio netikrumo atmosfera. Brangstant prekėms ir paslaugoms, pajamos išlieka kaip niekad stabilios ir jokių galimybių jas padidinti ar pasididinti nenumatoma. Vadinamas darbo užmokesčio tam tikrų sričių darbuotojų augimas iš tikrųjų nepasivys kainų augimo. Taigi, biudžetą kuriame laisvos rinkos principu, - skurstantiems“, - teigė parlamentarė.

Pasak jos, dirbantiems gyventojams ir pensininkams kitų metų biudžetas „tęs taupymo režimas ir diržų veržimo metą“.

Pasak Ekonomikos komiteto nario konservatoriaus Jurgio Razmos, 2015 metų biudžetas yra nesubalansuotas ir nejautrus.

„Įplaukų į biudžetą augimas planuojamas tris kartus didesnis negu šiemet. Iš kur toks stebuklas gali įvykti?“, - klausė jis.

Mišrios Seimo narių grupės vadovė Rima Baškienė pareiškė, kad per mažai lėšų numatyta žemės ūkiui, melioracijai, kultūrai bei švietimui.

„Žemės ūkis stiprina Lietuvą, todėl svarstant biudžetą negalima nepastebėti žemės ūkio, nes dėl Rusijos embargo vien rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais neteko 112 mln. litų nuostolių, sumažėjo žemės ūkio produkcijos supirkimo kainos“, - teigė R.Baškienė.

Ji siūlė sumažinti valstybės valdymo išlaidas, nepradėti naujų projektų, kol nepabaigti senieji, o taip pat nedalinti lėšų projektams „pagal priklausomumą partijoms“.

„Iš Vyriausybės tikimės ryžtingumo, realios situacijos suvokimo, ne gąsdinimo, ne gręžiojimosi į praeitį ir vieni kitų kaltinimo, o ateities ir vilties politikos formavimo. Pasidžiaugimas ekonomikos augimu neturi tapti kalbėjimu“, - teigė R.Baškienė.

„Tvarkiečių“ frakcijos vadovas Petras Gražulis pareiškė, kad socialinei apsaugai daugiau lėšų kitais metais negalima skirti, nes didesnį finansavimą dėl geopolitinių procesų reikia skirti krašto apsaugai.

„Jeigu tokių lėšų nereikėtų krašto apsaugai, būtų galima didinti išlaidas socialinei apsaugai“, - teigė parlamentaras. Pasak jo, dėl lėšų trūkumo ir jų ypatingo reikalingumo krašto apsaugai į ateitį nukeliamos lėšų kelių priežiūrai paieškos.

Liberalų lyderis Eligijus Masiulis įspėjo, kad numatytų pajamų išankstinis planavimas yra per daug optimistiškas: „Matydami išorinius faktorius, euro zonos tam tikras problemas, solidarizuojamės tiek su Valstybės kontrole, tiek su Lietuvos banku, kurie labai aiškiai signalizuoja, kad kai kurių biudžeto pajamų išankstinis suplanavimas gali būti per daug optimistiškas. Tai reiškia, kad neįvykdžius tokio pajamų surinkimo kitais metais, suteikdami gana didelius lūkesčius ir iliuzijas kai kuriems mūsų visuomenės žmonėms, galime vėl grįžti į Seimą ir liūdnais vaidais karpyti biudžetą“.

Jis 2015 metų biudžetą pavadino ypatingu, nes jame laikui bėgant atsirado daug dalykų, dėl kurių susitarė valdantieji po to, kai biudžetas buvo pateiktas Seimui.

E.Masiulis pasigedo ir pajamų planavimo, ir išlaidų ir pajamų subalansavimo „ekonominės logikos“: „Vyriausybė siūlo nacionalinio biudžeto išlaidas be Europos Sąjungos paramos didinti net 1,4 mlrd. litų. Atrodo, kaip gerai - didėja išlaidos, galim daugiau įvairių klausimų išspręsti, tačiau problema didžioji yra ta, kad biudžeto išlaidos auga sparčiau nei pajamos, kurios 2015 metais augs 1,2 mlrd. litų. Čia ir pasigendame aiškios ekonominės logikos“.

Koreguodama kitų metų valstybės biudžetą, Vyriausybė turės atsižvelgti į valdančiosios daugumos susitarimus nuo liepos naikinti lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokestį (PVM) šildymui (dėl to antrąjį pusmetį biudžete papildomai liks apie 70 mln. litų) ir padidinti minimalią algą iki 325 eurų (1122 litų). MMA didinimui kitų metų biudžete reikia numatyti apie 50 mln. litų.

Nuo sausio iki 9 proc. mažėja PVM viešbučių paslaugoms. Taip pat ketinama nuo kitų metų į ikikrizinį lygį atstatyti bedarbio išmokas, kurios dabar negali viršyti 650 litų.

Planuojama, kad kitų metų biudžete papildomai lėšų įplauks iš padidintų valstybės valdomų įmonių įmokų - 195 mln. litų, iš alkoholio ir tabako akcizų - 25 mln. litų, nes šį mokestį siūloma didinti šiek tiek daugiau negu siūlė Vyriausybė, iš loterijų ir lošimų mokesčio - 4 mln. litų.

Nuo 2015 metų keičiasi nekilnojamojo turto mokestis - jį teks mokėti visiems šalies gyventojams, kurių šeimos turtas viršys 750 tūkst. litų. Mokestis sieks 0,5 proc. turto vertės.

Nuo kovo siūloma didinti atlyginimus mažiausiai uždirbanties biudžetininkams - tam biudžete siūloma numatyti 24,618 mln. eurų (85 mln. litų).

Biudžeto ir finansų komitetas siūlo 2015 metais 10 proc. mažinti biudžetinių įstaigų valdymo išlaidas, o ne 5 proc. kaip siūlo Vyriausybė.

Kitų metų biudžetas išsiskiria ir tuo, kad krašto apsaugos finansavimas didinamas trečdaliu - iki 424,5 mln. eurų (1,466 mlrd. litų). Tai sudarys 1,11 proc. prognozuojamo šalies bendrojo vidaus produkto. NATO numatytą 2 proc. rodiklį Lietuva žada pasiekti iki 2020 metų.

Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos pajamos, įskaitant 2,321 mlrd. eurų Europos Sąjungos (ES) paramą, kitąmet turėtų siekti 9,215 mlrd. eurų - 5,9 proc. daugiau negu šiemet. Planuojamos konsoliduotos išlaidos su ES lėšomis bus 9,557 mlrd. eurų.

Antras biudžeto projekto svarstymas numatytas gruodžio 2-ąją, o priėmimas - iš karto po to vyksiančiame plenariniame posėdyje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"