TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Seime bręsta idėja pakirpti sparnus KT

2015 08 26 6:00
Teisės specialistai pabrėžia, kad KT negali nurodyti ir nenurodo Seimui, kokius įstatymus reikia priimti. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Seime plėtojama iniciatyva apriboti Konstitucinio Teismo (KT) galias. Norima įtvirtinti, kad Konstitucijos sergėtojai tik vertintų, ar įstatymai su ja neprasilenkia, ir negalėtų nurodyti Seimui, kokius naujus teisės aktus būtina priimti.

Parlamentaras Linas Balsys ketina registruoti Konstitucijos ir Konstitucinio Teismo įstatymo pataisas, kuriomis esą siekiama aiškiau apibrėžti KT vaidmenį. Jo manymu, Konstitucijos sergėtojai prisiskyrė galias, priklausančias Seimo kompetencijai.

Kai kurie L. Balsio kolegos parlamentarai tokią iniciatyvą vertina skeptiškai, o konstitucinės teisės ekspertas ją vadina antikonstitucine.

Atima įstatymų leidybos teisę

L. Balsys teigia, jog domėdamasis dvigubos pilietybės klausimu suprato, kad pagrindinis veikėjas ir politinių madų diktuotojas mūsų šalyje yra KT. „Lietuvoje KT beveik uzurpavęs visą valdžią. Kad ir kaip paradoksaliai skambėtų, 9 niekieno nerinkti žmonės, teisininkai profesionalai turi aukščiausią galią, nes patys ją prisiskyrė ir atima iš Seimo įstatymų leidybos teisę“, – įsitikinęs parlamentaras.

Anot L. Balsio, KT paskirtis ir funkcija yra aiškinti, ar jau priimti įstatymai, Vyriausybės nutarimai, prezidento dekretai atitinka Konstituciją. „Tačiau 2002–2008 metais vadovaujant mano labai gerbiamam profesoriui Egidijui Kūriui, KT konstatavo, kad aiškinamosiose jo sprendimų arba nutarimų dalyse išdėstytos vizijos, teoriniai samprotavimai turi veikimo į priekį galią, t. y. KT nurodo, koks įstatymas ir kaip turi būti priimtas. O tai – Seimo, tautos atstovybės, kompetencija“, – pažymėjo politikas.

Kliūva politikavimas

L. Balsiui taip pat kliūva KT politikavimas tam tikrais klausimais. Esą keli to pavyzdžiai – KT išaiškinimas, kad, norint įteisinti dvigubą pilietybę po 1990 metų iš Lietuvos išvykusiems ir kitos šalies pilietybę gavusiems piliečiams, būtina rengti referendumą; nutarimas dėl krizės laikotarpiu sumažintų atlyginimų politikams, valstybės tarnautojams, teisėjams atkūrimo.

Parlamentaras siūlo taisyti Konstituciją ir Konstitucinio Teismo įstatymą, kad KT vieta ir vaidmuo būtų aiškiau apibrėžti. Konkrečiai – kad KT tik aiškintų, ar priimti įstatymai neprieštarauja Konstitucijai, ir negalėtų nurodyti Seimui, kokius teisės aktus reikia priimti. „Dabar KT per savo doktrinas, konstitucinės dvasios aiškinimą nurodo, kokius įstatymus ateityje galima priimti, o kokių – ne. Tai ne jo kompetencija“, – įsitikinęs L. Balsys. Parlamentaras mano, kad pataisas galėtų priimti dar šios kadencijos Seimas.

Reikia tik padėkoti

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vicepirmininkas Stasys Šedbaras kolegos siūlymą vadina beprasmiu. „Reikia džiaugtis, kad KT pasako, kaip taisyti klaidas. Jis gali ir nenurodyti, ką priimti, tada Seimas pats turės sukti galvą ir rizikuoti vėl pažeisti Konstituciją. Jeigu konstitucinės teisės ekspertai, t. y. KT, pasakydamas, kad kuri nors norma prieštarauja Konstitucijai, pasufleruoja, kaip derėtų taisyti situaciją, reikia tik padėkoti“, – sakė konservatorius.

S. Šedbaras nesutinka su L. Balsio teiginiais, jog KT prisiskyrė galias, kurios pagal kompetenciją priklauso Seimui. Anot jo, parlamentas laisvas pasirinkti, kaip ir kokia forma užkamšyti KT nurodytą spragą.

Vytautas Sinkevičius: "Siūlymą vertinu kaip visiškai nepagrįstą, apskritai nesuderinamą su Konstitucijos esme ir KT paskirtimi.“ / lrs.lt nuotrauka

Nepagrįstas siūlymas

Konstitucinės teisės žinovas, Mykolo Romerio universiteto profesorius Vytautas Sinkevičius parlamentaro L. Balsio iniciatyvą vertina kaip antikonstitucinę. „Siūlymą vertinu labai neigiamai, kaip visiškai nepamatuotą, nepagrįstą, apskritai nesuderinamą su Konstitucijos esme ir KT paskirtimi“, – pažymėjo jis.

Anot V. Sinkevičiaus, KT negali nurodyti ir nenurodo, kokį įstatymą Seimas privalo priimti. Tačiau KT pasako, ko Seimas negali daryti, antraip pažeistų Konstituciją. Taip pat parodo klaidas, kurias būtina ištaisyti. Pavyzdžiui, dėl dvigubos pilietybės KT nesukūrė jokios normos, tik išaiškino Konstituciją ir pasakė, kad pagal ją dviguba pilietybė negali būti plačiai paplitęs reiškinys. „Lygiai taip pat ir visais kitais atvejais“, – pabrėžė profesorius. Ir pridūrė, jog KT veikia tam, kad valdžia neperžengtų Konstitucijoje jai nustatytų ribų.

Vadinasi, KT privalo turėti galimybę vertinti, ar Seimo priimti įstatymai, kiti teisės aktai neprieštarauja Konstitucijai. Šis principas turi būti galutinis ir neskundžiamas. „Toks modelis įtvirtintas ne tik Lietuvos, bet ir daugelio pasaulio valstybių konstitucijose“, – sakė konstitucinės teisės žinovas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"