Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

Seime laukia mūšis dėl vidaus sandorių

 
2017 05 02 6:00
Su pasiūlymais uždrausti savivaldybėms sudaryti vidaus sandorius kategoriškai nesutinka jos pačios. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Šiandien parlamentarai turėtų apsispręsti dėl prezidentės Dalios Grybauskaitės grąžintų pakartotinai svarstyti Viešųjų pirkimų įstatymo pataisų, lemsiančių, ar savivaldybėms bus leista sudaryti vidaus sandorius su jų kontroliuojamomis įmonėmis.

Kovo pabaigoje Seimo priimtos pataisos leido savivaldybėms sudaryti tokius sandorius, tačiau grupė parlamentarų kreipėsi į valstybės vadovę ir paprašė vetuoti įstatymo pakeitimus. Prezidentė taip ir padarė. Pataisos iš naujo svarstomos Seime. Pastaruoju metu jos buvo aptariamos parlamentiniuose komitetuose, o šiandienos plenarinio posėdžio darbotvarkėje numatytas įstatymo pakeitimų svarstymas ir priėmimas.

Nori skaidrumo

Grąžindama Seimui iš naujo svarstyti Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas, prezidentė savo dekrete pažymėjo, kad dėl vidaus sandorių mažėja savivaldybių vykdomų pirkimų skaidrumas, konkurencija, efektyvumas, o tai lemia neigiamas pasekmes vartotojams. Esą atsisakyti vidaus sandorių išimties savivaldybėms ir jų valdomoms įmonėms ragina su korupcija kovojančios, valstybės lėšų panaudojimo teisėtumą prižiūrinčios bei kontroliuojančios institucijos. Jos sutaria, kad Seimo priimtose pataisose įtvirtinta vidaus sandorių išimtis savivaldybėms nesumažina korupcijos rizikos viešųjų pirkimų srityje, didina piktnaudžiavimo riziką, nesudaro prielaidų viešąsias lėšas naudoti efektyviausiu, racionaliausiu ir ekonomiškiausiu būdu, pažeidžia konstitucinį sąžiningos konkurencijos principą bei gali lemti esminius konkurencijos teisės pažeidimus. Dėl to vartotojams nebus užtikrintas optimalus paslaugos kainos ir kokybės santykis.

„Kad neefektyvi savivaldybių valdomų įmonių, su kuriomis jos sudaro vidaus sandorius, veikla gali lemti ir didesnes viešųjų paslaugų kainas gyventojams, rodo Konkurencijos tarybos patvirtintos komunalinių atliekų rinkos tyrimo išvados. Jomis nustatyta, jog gyventojai už komunalinių atliekų surinkimą moka nuo 5 iki 100 proc. daugiau tose savivaldybėse, kuriose paslaugas teikianti įmonė parenkama sudarant vidaus sandorį, t. y. be konkurencingos procedūros“, – pažymima valstybės vadovės dekrete.

Jį pristatydama Seime prezidentės vyriausioji patarėja Rasa Svetikaitė aiškino, kad Konstitucinis Teismas (KT) ne viename savo nutarime yra pabrėžęs būtinybę savivaldybėms laikytis sąžiningos konkurencijos principo ir viešųjų paslaugų teikėjus atrinkti konkurso tvarka pagal jų gebėjimus teikti nepertraukiamas geros kokybės ir prieinamas paslaugas.

„Tai, jog savivaldybė turi savo valdomą įmonę, negali pateisinti konkurso neorganizavimo, ir tai yra Konstitucinio Teismo pozicija. Deja, Seimo priimtais įstatymais savivaldybėms nenustatomas reikalavimas atrinkti viešųjų paslaugų teikėjus konkurso tvarka. Savivaldybės negali privilegijuoti savo valdomų įmonių, jos privalo paslaugų teikėjus atrinkti konkurencingos procedūros būdu“, – dėstė R. Svetikaitė.

Povilas Urbšys: „Per penkerius metus šalies viešuosiuose pirkimuose „prasisuko“ 26 mlrd. eurų, o savivaldybės per vidaus sandorius pirko paslaugų tik už 420 mln. eurų.“Romo Jurgaičio nuotrauka

Merijos nepatenkintos

Tačiau su pasiūlymais uždrausti savivaldybėms sudaryti vidaus sandorius kategoriškai nesutinka jos pačios. Ne vienas „Lietuvos žinių“ kalbintas meras teigė, jog vidaus sandoriai reikalingi tais atvejais, kai savivaldybės, vykdydamos savarankiškas funkcijas, siekia ne ekonominės ar komercinės naudos, o užtikrina savivaldybės bendruomenės viešojo intereso poreikius ir paslaugas turi teikti net tada, kai jų teikimas nenaudingas ekonomiškai ar nuostolingas. Be to, uždraudus vidaus sandorius, visoms paslaugoms organizuoti reikėtų rengti viešuosius pirkimus. Jeigu juos laimėtų privačios įmonės, savivaldybių bendrovėms grėstų bankrotas.

„Kai kalbame apie monopolines paslaugas, susijusias su vandeniu, šiluma, atliekomis, keleivių vežimu, turime žiūrėti labai atsakingai ir rimtai, nes monopolinės paslaugos, kurios yra kaip tam tikros socialinės paslaugos, turi būti teikiamos kiek įmanoma kokybiškiau ir už realią mažiausią kainą“, – yra sakęs Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas, Druskininkų meras Ričardas Malinauskas.

Jam pritarė ir LSA direktorė Roma Žakaitienė. Anot jos, negalima vienareikšmiškai teigti, jog vidaus sandoriai yra teisinis nesusipratimas, neatitinkantis Konstitucijos normų. Prieš kelerius metus šį klausimą nagrinėjęs KT konstatavo, kad teisės aktų nuostatos, leidžiančios sudaryti sutartis ne konkurso būdu, neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.

R. Žakaitienė užsiminė, jog atvejų, kai net viešieji konkursai neduoda laukiamų rezultatų dėl konkurencijos trūkumo, kai kuriose srityse esama ir dabar. Todėl atsiradusi pasirinkimo galimybė automatiškai neužtikrina konkurencijos nuostatų įgyvendinimo. Esą tai puikiai iliustruoja neseni įvykiai Marijampolėje. Šio miesto savivaldybės paskelbtame konkurse dėl šiukšlių išvežimo dalyvavo trys paslaugų teikėjai, tačiau jam įvykus Konkurencijos taryba nustatė, kad įmonės tarpusavyje derino kainas.

„Dažniausiai linksniuoti Konkurencijos tarybos tyrimai prieš kelias šalies savivaldybes – jos kaltintos Konkurencijos įstatymo pažeidimu. Tačiau daugeliu atvejų šio 2015 metais įsigaliojusio įstatymo nuostatos taikytos anksčiau sudarytoms savivaldybių sutartims dėl vidaus sandorių, kurie buvo įteisinti nuo 2010 metų galiojusiame Viešųjų pirkimų įstatyme. Todėl savivaldybės nieko neteisėto nedarė – jos tapo šio teisinio prieštaravimo įkaitėmis“, – aiškino R. Žakaitienė.

Pritaria prezidentei

Vietos savivaldos siekiams išlaikyti galimybę sudarinėti vidaus sandorius linkę prieštarauti ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertai. Anot LLRI prezidento Žilvino Šilėno, Lietuvoje reikėtų uždrausti savivaldai vidaus sandorius, nes tai neskaidri procedūra mokesčių mokėtojų pinigams panaudoti.

„Mes ne prieš, kad savivaldybės pirktų paslaugas iš savo įmonių, jei tai vienintelis būdas jas teikti. Bet jeigu nori pirkti, tegul skelbia konkursą. Jei konkursą laimės savivaldybės įmonė, tegul iš jos paslaugas ir perka“, – tvirtino Ž. Šilėnas.

Pasak LLRI vadovo, vidaus sandoriai gali kainuoti brangiau vartotojams. Be to, esama savivaldybių, kurios savo įmonių neefektyvumą dangsto didindamos jų įstatinį kapitalą ar kitaip dotuodamos veiklą biudžeto lėšomis. Taip savivaldybių gyventojai už paslaugas netiesiogiai moka du kartus: atseikėdami daugiau už paslaugą ir dengdami savivaldybės įmonės nuostolius.

Povilas Urbšys: „Per penkerius metus šalies viešuosiuose pirkimuose „prasisuko“ 26 mlrd. eurų, o savivaldybės per vidaus sandorius pirko paslaugų tik už 420 mln. eurų.“

Ž. Šilėno tikinimu, vidaus sandoriams netaikomi reikalavimai, kuriuos turi vykdyti konkurencingos procedūros būdu perkantys teikėjai. Vidaus sandorį sudarančiai įmonei nekeliami reikalavimai dėl kvalifikacijos, reputacijos, techninio, finansinio ir ekonominio pajėgumo, nenurodama, kad vidaus sandorį gaunanti bendrovė būtų tinkamai atsiskaičiusi su valstybės biudžetu ar „Sodra“. Taip savivaldybių įmonėms per vidaus sandorius taikomi nepagrįstai palankesni reikalavimai nei toms bendrovėms, kurios joms nepriklauso. Be to, pasitaiko atvejų, kai savivaldybių įmonės ne pačios teikia vidaus sandoriais sutartas paslaugas, o perka jas iš subrangovų be atviro konkurso.

„Nesiūlome visiškai uždrausti savivaldybių įmonėms dalyvauti konkursuose ir teikti paslaugas. Tačiau tai turi būti daroma skaidriai ir atvirai“, – pažymėjo Ž. Šilėnas.

Vestų prie monopolio

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto (VVSK) pirmininkas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Povilas Urbšys „Lietuvos žinioms“ sakė, kad yra linkęs palaikyti savivaldybių poziciją. Anot jo, diskutuojant apie vidaus sandorius nežinia kodėl nutylimas faktas, kad savivaldybių vykdomi vidaus sandoriai pagal pinigų sumas sudaro tik 1,6 proc. visų Lietuvos viešųjų pirkimų. „Per penkerius metus šalies viešuosiuose pirkimuose „prasisuko“ 26 mlrd. eurų, o savivaldybės per vidaus sandorius pirko paslaugų tik už 420 mln. eurų“, – skaičiavo P. Urbšys.

Pasak parlamentaro, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra pripažinęs, kad vidaus sandoriai galimi, kai reikia užtikrinti paslaugos nepertraukiamumą, kai teikiant paslaugą atsižvelgiama ne tik į jos ekonominę išraišką, bet ir į socialinį reikalingumą. Todėl daugelyje Europos Sąjungos valstybių vidaus sandoriai egzistuoja. Tad jei panaikintume juos, Lietuva esą iškristų iš europinio konteksto.

„Teigiama, jog dėl vidaus sandorių nukenčia vartotojai, nes permoka už paslaugas. Tačiau pasigilinus į Konkurencijos tarybos duomenis, kuriais remiamasi siūlant naikinti galimybes savivaldybėms sudaryti vidaus sandorius, aiškėja, kad vidaus sandoriais nustatytos kainos ne visada yra didesnės už privačių įmonių siūlomas tokių paslaugų kainas“, – dėstė Seimo VVSK vadovas.

P. Urbšys stebėjosi, kodėl Lietuvoje bandoma daryti išvadą, kad jei tik keturios stambios įmonės šalyje gali teikti paslaugas, tai jau laikoma konkurencinga komercine aplinka. Nors ji tokia vargu ar galėtų būti, nes šios rinką pasidalijusios bendrovės iš pradžių dempinguotų paslaugų kainas, kad šios būtų mažesnės nei savivaldybių įmonių, o paskui išankstiniu susitarimu imituotų viešuosius konkursus ir juos laimėtų, pasiūliusios tiek savo sąlygas, tiek neadekvačias paslaugų kainas. Parlamentaras priminė, jog panaši situacija jau buvo susiklosčiusi Lietuvos šilumos ūkyje.

Seimo VVSK pirmininko žodžiais, ne visos savivaldybės yra linkusios sudarinėti daug vidaus sandorių, tik 3 iš 60 – Kauno, Panevėžio ir Šiaulių miestų. „Jei kyla abejonių dėl vidaus sandorių skaidrumo, valstybės institucijos galėtų ištirti korupcinę aplinką šiose savivaldybėse. Tačiau nežinia kodėl norima ne užkirsti kelią galimam neskaidrumui, bet apskritai uždrausti vidaus sandorius“, – pabrėžė P. Urbšys.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"