Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
LIETUVA

Seime netrūko nei oratorių, nei klausytojų

 
2017 07 14 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Seimo pavasario sesijos statistika atskleidžia, kad per keturis mėnesius plenarinių posėdžių salėje priimdami teisės aktus parlamentarai kalbėjo beveik 6 tūkst. kartų. Trečdalis kalbų sklido iš dešimties aktyviausių politikų lūpų.

Seimo kanceliarijos duomenimis, antradienį pasibaigusios pavasario sesijos aktyviausi kalbėtojai – opozicijos atstovai, didžiausi tyleniai – valdantieji „valstiečia“. Prie klausytojų, o ne prie kalbėtojų galima būtų priskirti trečdalį Seimo narių.

Beveik penktadalis visų kalbų buvo klausimai, pateikti per teisės aktų projektų pristatymą. Per posėdžius parlamentarai taip pat išsakė pusę tūkstančio replikų ir antra tiek kalbėjo dėl posėdžių vedimo tvarkos. Iškalbingumu nepasižymėjo nei didžiausios valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis ir frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis, nei didžiausios opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas bei seniūnas Gabrielius Landsbergis.

Iškalbingiausiųjų dešimtukas

Aktyviausių kalbėtojų dešimtuko viršūnėje – konservatorius Jonas Rimantas Dagys ir „valstietis“ Povilas Urbšys. Abu politikai įvairiais klausimais kalbėjo po 196 kartus. Regis, P. Urbšys atidžiai sekė posėdžių eigą, nes žodžio dėl vedimo tvarkos prašė 38 sykius.

Trečias buvo konservatorius Jurgis Razma – kalbėjo 188 kartus. Politikas per posėdžius pateikė 35 klausimus, 23 kartus kalbėjo dėl posėdžių vedimo tvarkos, 22 – dėl balsavimo motyvų. Ketvirta ir penkta vietos teko Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnui Eugenijui Gentvilui ir šios frakcijos nariui Simonui Gentvilui. Tėvas kalbėjo 161 kartą, sūnus – 160 kartų. E. Genvilas 36 sykius reiškė nuomonę dėl posėdžių vedimo tvarkos, S. Gentvilas pateikė 54 klausimus.

Jiems ant kulnų lipo socialdemokratas Algirdas Sysas – kalbėjo 159 kartus. Trečdalį jo kalbų sudarė pateikti klausimai. 153 ir 151 kartą plenariniuose posėdžiuose kalbėjo konservatoriai Edmundas Pupinis ir Mykolas Majauskas.

Iškalbingiausiųjų uodegoje – „tvarkietis“ Petras Gražulis (132) ir socialdemokratas Artūras Skardžius (128). „Valstiečių“ lyderis R. Karbauskis per posėdžius kalbėjo 51 kartą, TS-LKD vadovas G. Landsbergis – 71 kartą. Dėl posėdžių vedimo tvarkos žodžio dažnai (25 kartus) prašė ne tik konservatorių lyderis, bet ir kitas aktyvus frakcijos narys Andrius Kubilius – 27 kartus.

Tylenių būrys

Absuliutus čempionas tarp parlamento tylenių – „valstietis“ Lauras Stacevičius. Per keturis mėnesius plenarinių posėdžių salėje jis nekalbėjo nė karto. Niekada žodžio netarė ir kitas „valstietis“ Alfredas Stasys Nausėda, tačiau šis parlamentaras jau kelis mėnesius gydomas po sunkios ligos ir posėdžiuose nedalyvauja.

Po kartą posėdžiuose buvo prabilę šeši Seimo nariai – liberalas Jonas Varkalys, „valstiečiai“ Petras Valiūnas, Laimutė Matkevičienė, Petras Nevulis, konservatorius Andrius Navickas (Seime dirba nuo birželio 14 dienos) bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškųjų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovas Česlavas Olševskis.

Jurgis Razma: „Norint matyti tikrąjį vaizdą, reikėtų vertinti ir dalykinį kalbų turinį.“

Po du kartus yra kalbėję „valstiečiai“ Aušrinė Norkienė, Vytautas Rastenis ir Algimantas Kirkutis bei LLRA-KŠS frakcijos narys Michalas Mackevičius. Tris kartus per sesiją tarti žodį pageidavo trys politikai, keturis – penki, penkis – trys, šešis – du.

Diskusijų nevengė

Aktyviausiai diskusijose dalyvaudavo P. Urbšys (11 kartų), E. Gentvilas (11), S. Gentvilas (10), P. Gražulis (11), A. Skardžius (12), liberalas Kęstutis Glaveckas (10). Dėl plenarinių posėdžių darbotvarkės pageidavimus dažniausiai reikšdavo E. Gentvilas ir S. Gentvilas (po 13 kartų) bei Seimo pirmoji vicepirmininkė „valstietė“ Rima Baškienė. Politikė buvo ir pagrindinė pristatomų klausimų pranešėja – tai darė 44 kartus. 28 sykius pranešėjas buvo socialdemokratas Petras Čimbaras, 17 – Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, 13 – „tvarkietis“ Remigijus Žemaitaitis. Klausimais pranešėjus dažniausiai užpildavo „valstietis“ Viktoras Rinkevičius – 40, konservatorius Sergejus Jovaiša – 38, jo frakcijos kolegė Ingrida Šimonytė – 25, liberalas K. Glaveckas – 27 kartus.

Kaip aktyviausius replikuotojus būtų galima įvardyti E. Gentvilą (26 kartai), P. Urbšį (25), P. Gražulį (23), A. Kubilių (22), R. Karbauskį (12).

Ir tylintieji dirba

J. Razma teigė nesijaučiantis išskirtinai aktyvus. Anot jo, greičiausiai toks įspūdis susidaro dėl to, kad Seime yra nemažai „lėtų“ naujokų. Konservatoriaus manymu, jo didesnį aktyvumą lemia tai, kad daug metų TS-LKD frakcijoje jis atsakingas už preliminarios pozicijos pateikimą. „Man nesudėtinga Seimo posėdyje išreikšti raginimą balsuoti „už“ ar kritinius argumentus“, – „Lietuvos žinioms“ sakė J. Razma. Kartu jis ragino kalbėjimo statistikos nesureikšminti. Priešingai, kitiems tai gali atrodyti kaip tuščias plepėjimas. Konservatoriaus nuomone, norint matyti tikrąjį vaizdą, reikėtų vertinti ir dalykinį kalbų turinį, o tai padaryti, anot jo, sudėtinga.

„Valstietis“ P. Nevulis tikino esantis ramus, kalbėti nelabai mėgstantis žmogus. „Man geriau konkrečius darbus daryti. Gal reikėtų pasižiūrėti, ką tie šnekoriai nuveikė?“ – siūlė parlamentaras. Jis teigė nesantis visiškas tylenis, daugiau kalba komitete, frakcijoje, kai reikia, diskutuoja su premjeru Sauliumi Skverneliu, ministrais.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"