Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

Seime pasipriešinus partnerystei, stringa ES direktyvos perkėlimas

 
2017 07 07 6:44

Seime šią savaitę svarstant pataisas, kuriomis perkeliant Europos Sąjungos direktyvą būtų įtvirtinamas draudimas diskriminuoti dėl pilietybės, iš Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos narių apibrėžimo išbraukti partneriai.

Seime 44 balsais „už“, 20 parlamentarų buvus „prieš“ ir 21 susilaikius pritarta tokiai „tvarkiečio“ Petro Gražulio pasiūlytai nuostatai, tad projektas pasikeitė iš esmės ir buvo grąžintas svarstyti į pagrindinį Žmogaus teisių komitetą. Komitetas P.Gražulio pasiūlymą rekomendavo atmesti.

Seimo narė liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen perspėjo, kad atidėjus klausimą iki rudens Lietuvai gali būti pradėta pažeidimo procedūra, tačiau oponentai prieštaravo projekte minimam ES piliečio apibrėžimui, kuriame kaip šeimos nariai įvardijami ir partneriai.

„Kai dabar jau matome įstatymo projektą, atsirado viena labai didelė kontroversija. (...) Straipsnis iš esmės mums pritaiko privalomą ES piliečio šeimos narių apibrėžimą, tai ir Konstitucinis Teismas pasiklydo beaiškindamas. Mes iš esmės įtvirtiname nuostatą, kad šeimos nariais laikomi visi partneriai. Aš manau, kad tai iš tikrųjų negali būti toks reguliavimas“, – sakė konservatorius Rimantas Jonas Dagys.

„Mes matome tą bendrą tendenciją, kai tarsi šalutiniuose įstatymuose norima įtvirtinti tam tikras sąvokas, dėl kurių dar nesame priėję prie bendrų sutarimų. Jeigu dabar kalbame apie tai, kas yra šeima, kažkodėl norima prisidengiant tarsi visai nekaltu dalyku, kuriuo šiuo atveju sprendžiamos ar įdarbinimo, ar transporto problemos, būtent traktuoti, kad šeimos nariai – tai sutuoktiniai arba asmuo, kurio sudaryta registruotos partnerystės sutartis“, – pritarė „valstietis“ Povilas Urbšys.

V.Čmilytė-Nielsen argumentavo, kad siūlomas Lygių galimybių įstatymo projektas neįpareigoja Lietuvos registruoti partnerystę, o tik pripažinti partnerystę, kuri yra registruota šalyse, kur toks teisinis reguliavimas galioja, bet R.J.Dagys atsakydamas tvirtino, jog tai esą gudravimai.

„Mes patys galime nuspręsti, ir kitos direktyvos mums tos prievolės netaiko. Jeigu taip būtų, tai mes čia nesiginčytume dabar – jau seniai būtų partnerystė įteisinta. Jos nėra, yra gudravimai. Tai švelniausias žodis, ką aš galiu pasakyti“, – sakė konservatorius.

Socialdemokratas Algirdas Sysas savo ruožtu teigė, kad „kai kurie Seimo nariai pamatę žodį „partnerystė“ galvoja, kad jau dangus griūna, ir viskas, čia baigiasi Lietuva“.

„Mes svarstome adaptavimą Europos Sąjungos dokumentų. Ir piliečiams, kurie laisvai juda ir atvyko į Lietuvą, mes jiems primesime, na, neprimesime, bet reikalausime savo teisių. Šiuo atveju tai nekeičia mūsų Konstitucijos, mūsų įstatymų apie šeimą, kad vienos lyties, ir taip toliau, ir taip toliau. Tai pirmiausia yra taikoma ne Lietuvos piliečiams, o užsieniečiams“, – kalbėjo A.Sysas.

Liberalė Aušrinė Armonaitė situaciją, kai Seimas stabdo Vyriausybės skubiai priimti prašomas įstatymo pataisas, pavadino egzotiška.

„Išties yra ta egzotiška situacija, kurių vis daugėja, kai mes palaikome Vyriausybę akivaizdoje su jų valdančiąją dauguma. Vyriausybė prašė skubos tvarkos, valdantieji „valstiečiai“ sustabdė projektą“, – tvirtino A.Armonaitė.

Lygių galimybių įstatymo pataisas, kuriomis būtų įtvirtinamas draudimas diskriminuoti dėl pilietybės, Seimui yra pateikusi Vyriausybė. Pataisomis perkeliama direktyva, kad Europos Sąjungos piliečiai, besinaudojantys laisvo darbuotojų judėjimo teisėmis, ir jų šeimos nariai nebūtų diskriminuojami dėl pilietybės.

Ši direktyva taip pat taikoma Europos ekonominės erdvės valstybių piliečiams ir jų šeimos nariams. Kaip nurodė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija projekto aiškinamajame rašte, ši direktyva jau prieš metus turėjo būti perkelta į nacionalinę teisę.

Pagal direktyvą, Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos ekonominės erdvės valstybių piliečiams bei jų šeimos nariams turi būti sudarytos tokios pat sąlygos naudotis socialinėmis ir mokesčių lengvatomis kaip ir Lietuvos piliečiams.

Šiuo metu įstatymai draudžia diskriminaciją lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"