Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
LIETUVA

Seime – paskutinis mūšis dėl Darbo kodekso

 
Beveik neabejojama, kad naujasis Darbo kodeksas, dėl kurio buvo sulaužyta tiek iečių, bus priimtas ir įsigalios nuo liepos 1-osios./Romo Jurgaičio nuotrauka
Beveik neabejojama, kad naujasis Darbo kodeksas, dėl kurio buvo sulaužyta tiek iečių, bus priimtas ir įsigalios nuo liepos 1-osios./Romo Jurgaičio nuotrauka

Į Seimo plenarinių posėdžių salę kitą savaitę sugrįš revizuotas darbo santykius liberalizuojantis Darbo kodeksas. Nors oponentų būrys negaili kritikos šiam teisės aktui, beveik neabejojama, kad jis bus priimtas ir įsigalios nuo liepos 1-osios.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas (SRDK) jau apsvarstė ir pritarė Trišalės tarybos palaimintoms nuostatoms dėl naujojo Darbo kodekso.

Tomas Tomilinas/Romo Jurgaičio nuotrauka
Tomas Tomilinas/Romo Jurgaičio nuotrauka

Nors Vyriausybė laikosi griežtos pozicijos, kad Seimas balsuotų tik už profsąjungų, darbdavių ir valdžios suderintą projektą, parlamentinis SRDK pritarė ir kai kurioms nuostatoms, dėl kurių Trišalėje taryboje nesusitarta.

Prognozuojama, kad dėl to Seime kils diskusijų.

Laikysis S. Skvernelio pozicijos

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovas, parlamentinio SRDK pirmininko pavaduotojas Tomas Tomilinas sakė, kad Seimo „valstiečių“ pozicija dėl naujojo Darbo kodekso sutampa su Vyriausybės.

Ketinama atmesti Seime registruotas pataisas ir priimti Trišalėje taryboje suderintą įstatymo variantą. „Yra tam tikros išimtys, Seimo komitetas ir vakar, ir praėjusią savaitę dirbo.

Tačiau bazinis principas yra tai, kad pritariame Vyriausybės projektui, kuris remiasi Trišalės tarybos derybų rezultatu“, – pabrėžė jis.

T. Tomilinas aiškino, jog revizavus Darbo kodeksą pasiūlytas naujas požiūris į darbo santykių reglamentavimą, t. y. kad būtų laikomasi iš esmės visų Trišalėje taryboje pasiektų susitarimų.

“Tai nauja tvarka, ji keičia nusistovėjusią praktiką, nes norime perduoti dalį galios, politinio svorio Trišalei tarybai“, – teigė jis.

Prieš mėnesį keli „valstiečiai“ parlamentarai pasiuntė signalą, kad nepasirašius trišalio susitarimo dėl darbo užmokesčio didinimo ir kitų socialinių įsipareigojimų naujasis Darbo kodeksas gali nesulaukti paramos Seime.

Vakar T. Tomilinas aiškino, kad toks susitarimas turėtų būti pasirašytas kitą savaitę. „Viskas yra pagal planą“, – tikino jis.

Tomas Tomilinas: „Mes pritariame Vyriausybės projektui, kuris remiasi Trišalės tarybos derybų rezultatu.“

T. Tomilino teigimu, priimti revizuotą Darbo kodeksą yra būtina. Jis mano, kad galutinai pakeitimai Seime turėtų būti įteisinti artimiausiomis savaitėmis.

Taip pat politikas įsitikinęs, kad darbuotojai neturėtų baimintis liberalesnių darbo santykių. Parlamentaras įspėjo ir įsipareigojimų nevykdysiančius darbdavius.

„Jeigu matysime, kad darbdaviai nevykdo savo įsipareigojimų, po pusės metų galime tiek pataisų priruošti, kad jiems mažai nepasirodys. Dabar to nedarome, laukiame jų socialinio kontrakto vykdymo“, – sakė jis.

Socdemai už kitokį Darbo kodeksą

Su „valstiečių“ pozicija kertasi jų koalicijos partnerių socialdemokratų požiūris. Nors Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) vadovaujama Vyriausybė praėjusią kadenciją inicijavo naujojo liberalaus Darbo kodekso parengimą, šią savaitę surengtoje apklausoje didžioji dauguma socdemų pasisakė už tai, kad jis būtų tobulinamas.

Gintautas Paluckas: „Šią savaitę surengtoje apklausoje dauguma socialdemokratų pasisakė už tai, kad Darbo kodeksas būtų taisomas.“

„Partijos narių nuomonių tendencijos dėl Darbo kodekso yra daugiau nei aiškios. Iš apklausoje dalyvavusių 10 narių 9 sakė, kad šį teisės aktą reikia taisyti. Šis rezultatas manęs tikrai nenustebino, nes visuomenės nuomonė iš esmės yra panaši. Manau, kad tai yra stiprus signalas ir paskata mūsų frakcijai Seime pasistengti, kad priimamas Darbo kodeksas būtų socialiai teisingesnis ir saugesnis darbuotojams“, – teigė naujasis LSDP pirmininkas Gintautas Paluckas.

Socialdemokratas, Seimo SRDK pirmininkas Algirdas Sysas anksčiau yra sakęs, kad pernai priimtas Darbo kodeksas yra drąsiai liberalus. Dabartinėmis pataisomis esą bandoma švelninti situaciją. Tačiau kartu A. Sysas yra pažymėjęs, kad į naująjį Darbo kodeksą Seimas turėtų įtraukti jo ir kai kurių kitų parlamentarų pasiūlymus, panašius į tuos, kuriuos teikė prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Jeigu įtrauktume didžiąją dalį tų nuostatų, kodeksą padarytume labiau subalansuotą“, – tvirtino Seimo SRDK pirmininkas.

Nesėkmingas „valstiečių“ bandymas

Didžiausia opozicinė jėga – konservatoriai – dar neapsisprendė, kaip balsuos dėl naujojo Darbo kodekso. Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotojas Jurgis Razma priminė, kad praėjusios kadencijos Seime jie palaikė prezidentės pateiktas pataisas, kurios gynė darbuotojų interesus. „Tokia frakcijos pozicija ir yra fiksuota pastarąjį kartą. Per šį laiką pasikeitė mūsų frakcijos sudėtis, dabar savo pozicijos dėl visų pasiūlymų detaliai dar nesame užfiksavę“, – sakė jis.

Nors Darbo kodeksas buvo peržiūrėtas, anot J. Razmos, per pastarąjį pusmetį, kiek atidėtas jo galiojimas, neatsirado esminių permainų. „Grįžtama prie tų pačių prezidentės pataisų, kurių apie pusė yra suderinta Trišalėje taryboje, o kita pusė likusi neapibrėžto pavidalo. Atsiranda vienas kitas naujas pasiūlymas, tačiau ko nors kokybiškai naujo į Darbo kodeksą naujieji valdantieji nebandė įtraukti“, – teigė parlamentaras.

J. Razma sutiko, kad Lietuvai reikia naujo Darbo kodekso, nes dabar galiojantis reglamentavimas neatitinka pasikeitusios situacijos rinkoje, darbo pobūdžio ir panašiai. „Jį tikrai reikia priimti. Tačiau nemanau, kad naują Darbo kodeksą pavyko labai sėkmingai parengti“, – pakartojo jis.

Gintautas Paluckas/LŽ archyvo nuotrauka
Gintautas Paluckas/LŽ archyvo nuotrauka

Delsti pražūtinga

Opozicinio Liberalų sąjūdžio seniūnas Eugenijus Gentvilas įsitikinęs, kad negalima ilgiau vilkinti Darbo kodekso priėmimo. „Mes visą laiką rėmėme jo priėmimą, todėl ir dabar balsuosime, kad jis įsigaliotų nuo liepos 1 dienos. Nors Darbo kodeksas ir nėra tobulas, jame yra taisytinų nuostatų, tačiau jei ir vėl atidėsime, liks galioti senasis, 2002 metais priimtas kodeksas. Dėl jame įteisintų nelanksčių darbo santykių iš Lietuvos emigravo nemažai gyventojų“, – aiškino E. Gentvilas. Pasak jo, taisyti Darbo kodeksą bus galima tada, kai jis įsigalios. Seimo nario žodžiais, verslas padarė nemažai nuolaidų, kad dokumentas pradėtų galioti nuo liepos. Kitaip profsąjungos vėl prašytų galiojimą atidėti. „Egzistuoja ir dar viena problema – naująjį Darbo kodeksą Europos Komisija traktuoja kaip struktūrinę reformą, todėl 250 mln. eurų neskaičiuojami kaip biudžeto deficito didinimas. Jei vėl atidėsime dokumento priėmimą, ši suma taps biudžeto deficitu. Nebegalime rizikuoti“, – sakė E. Gentvilas. Jis neslėpė nuogąstavimo, kad profsąjungos gali mėginti stabdyti kodekso priėmimą.

Liberalams pritarė ir opozicinės „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos seniūnas Remigijus Žemaitaitis. „Profesinės sąjungos gavo labai daug. Manau, kad viskas sureguliuota tvarkingai. Reikia važiuoti į priekį“, – teigė jis. Pasak politiko, verslininkai jau dabar naujas įmones atidaro Estijoje, Latvijoje, todėl jei dar delsime, liksime prie suskilusios geldos.

Garantijų mažinimui nepritaria

Opozicinės Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė atkreipė dėmesį, jog frakcija nuosekliai laikosi pozicijos, kad pirmiausia reikia didinti gyventojų pajamas ir tik tuomet galvoti apie kokių nors socialinių lengvatų atsisakymą. „Šiuo metu negalima mažinti socialinių garantijų darbuotojams, nes pajamų skirtumas didžiulis, o po euro įvedimo žmonių pajamos yra minimalios, jų pakanka tik išgyventi“, – sakė Seimo narė.

Jos teigimu, dabartiniame Darbo kodekse numatytos socialinės garantijos Europos Sąjungos ir kitų valstybių kontekste nėra išskirtinės. „Mūsų verslas nestovi vietoje, ekonomikos rezultatai neblogi, vadinasi, galima dirbti ir galiojant dabartiniam kodeksui“, – tikino R. Tamašunienė. Anot jos, kitos šalys jau pradeda svarstyti apie dar didesnių garantijų įteisinimą, pavyzdžiui, motinystės atostogų ilginimą. Kadangi LLRS-KŠS supranta socialinio dialogo svarbą, naujajam Darbo kodekso variantui turėtų būti pritarę visi: profsąjungos, verslas bei Vyriausybė. Politikė sakė, kad dabar frakcijos netenkina sutartos nuostatos dėl išeitinių kompensacijų, atostogų.

R. Tamašunienė stebėjosi kolegų norais priimti, o paskui iš karto taisyti dokumentą. „Priimsime subproduktą, o paskui stebėsimės, kodėl jis neveikia. Šiuo atveju būtina išskirtinė kokybė, nes tai turės įtakos kiekvienam dirbančiam žmogui“, – teigė LLRA-KŠS frakcijos seniūnė.

Sulaukė D. Grybauskaitės veto

Darbo santykius liberalizuojančio dokumento parengimą inicijavo socialdemokratų dominuojama praėjusios kadencijos Vyriausybė. Naująjį Darbo kodeksą aktyviai rėmė tuometis premjeras Algirdas Butkevičius. Seime 2016 metų birželio pabaigoje priimtą įstatymą vetavo prezidentė Dalia Grybauskaitė. Tačiau praėjusios kadencijos parlamentarai atmetė šalies vadovės veto.

Seimo rinkimus laimėjus „valstiečiams“, naujojo Darbo kodekso įsigaliojimas buvo atidėtas pusmečiui. Premjeras Saulius Skvernelis neseniai teigė, jog dokumentas bus parengtas su Trišalės tarybos priimtomis pataisomis. „Esminis dalykas yra tai, kad atidėliotas kodeksas su pataisomis, dėl kurių sutarta, įsigalios liepos 1 dieną. Koalicija nusprendė: jeigu Seime bus bandoma registruoti įvairias pataisas, jos turėtų būti atmestos“, – balandį aiškino Vyriausybės vadovas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"